Pajūryje neliko „černobyliečių“ organizacijų

Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komitetas likviduotas pernai balandį, Klaipėdos rajono komitetas - 2023-iųjų liepą.

Likvidavimą inicijavo valstybės valdomas Registrų centras, kuriam komitetai per penkerius metus neatnaujino duomenų ir neteikė finansinių ataskaitų.

Uostamiestyje „černobyliečius“ vienijusi organizacija veikė nuo 2000-ųjų, o rajone ji buvo įsteigta 1999 metais.

Prie komiteto įkūrimo Klaipėdoje prisidėjęs Lietuvos judėjimo „Černobylis“ vadovas Kęstutis Kazlauskas sako, kad jo neliko ne tik uostamiestyje, bet ir visoje Žemaitijoje.

„Važinėjau po visą Lietuvą ir įkūriau iš viso 42 organizacijas, parėmiau finansiškai. Dabar visoje Žemaitijoje nelikę, tik prieš dvejus metus atkūriau Skuodo rajone komitetą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė K. Kazlauskas.

„Černobyliečių“ komitetai anksčiau taip pat veikė Plungėje, Rietave, Pagėgiuose, Šilutėje.

K. Kazlausko teigimu, šiuo metu gyvybingos yra tik septynios organizacijos. Anot jo, šalyje nevyriausybinėms organizacijoms veikti yra nepalankios sąlygos.

Iš 7 tūkst. „černobyliečių“ Lietuvoje šiuo metu yra likę iki 2,5 tūkst.

„Jos nyksta. Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje negali išsilaikyti, jos neturi jokio poveikio. Vyksta kažkoks griovimas. Laikosi tos, kurios gauna finansavimą iš valdžios, tai tie biudžetininkai kalbės tą patį, ką ir valdžia. Sugriauta visa NVO sistema“, - kalbėjo K. Kazlauskas.

Jo teigimu, valstybė „černobyliečiams“ nesuteikia beveik jokių lengvatų, o dėl likusių tenka įveikti labai daug biurokratinių kliūčių.

„Nėra jokių lengvatų, likęs tik sanatorinis kurortinis gydymas kartą per metus, bet ir gavus kelialapį dar reikia iš savivaldybės gauti apmokėjimą už maitinimą. Nori kažką susitvarkyti - atsimuši tarsi į sieną, didelė biurokratija, reikia įvairiausių popierių. Dėl to dabar paramą gauna iš šimto vienas“, - kalbėjo K. Kazlauskas.

Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra paruošusi specialaus įstatymo, kuris numato vienkartines 1252-2086 eurų kompensacijas Lietuvos gyventojams, kurių sveikatai likviduojant Černobylio avariją padaryta žala, ir jų šeimos nariams.

Tačiau K. Kazlauskas sako, kad ir ši parama - tarsi pasityčiojimas.

„Černobyliečio“ gyvybė įvertinta vieno mėnesio biurokrato alga. Bet pirmiausiai tą kompensaciją dar reikės gauti, įrodinėti. Ko jie čia tyčiojasi?„ - teigė judėjimo “Černobylis" pirmininkas.

Įstatymo projekte numatoma, kad kompensacijos dydis priklausys nuo nustatyto nedarbingumo, jas skirs ir mokės „Sodra“. Šalyje yra patvirtintas ligų sąrašas, numatantis sąsajas su dalyvavimu Černobylio atominės elektrinės avarijos likvidavime.

K. Kazlausko teigimu, 1986-ųjų balandžio 26-ąją įvykusią atominės elektrinės avariją likvidavo iš viso apie 7 tūkst. Lietuvos gyventojų, iš kurių iki šiol šalyje yra likę maždaug 2,2-2,5 tūkstančio.