Šiomis dienomis jūros pakrantėje prie šiaurinio molo yra susidaręs itin didelis dumblių ruožas. Jo smarvė nepakeliama, todėl dabar žmonių, norinčių pasigrožėti vaizdais nuo molo yra nedaug.
Aplinkos apsaugos agentūros Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė tikino, kad šie makrodumbliai pakrantėse yra pastebimi ne tik Klaipėdoje, o net iki pat Šventosios.
Taip pat pašnekovė įvardijo priežastis, kurios sudaro tokius didelius dumblių ruožus. „Ties Melnrage prie šiaurinio molo esanti kranto linija yra atsitraukusi sausumos link, taip suformuodama “kišenę„, kurioje susikaupia vėjų ir bangų sunešti dumbliai. Dumblių kaupimuisi įtaką daro ir uosto bangolaužis, kuris neleidžia šioje atkarpoje vykti natūraliai vandens apykaitai ir maišymuisi.
Taip pat pačiai vandens kokybei stiprią įtaką daro Kuršių marių vandenys, kurie, deja, yra 3-5 kartus labiau prisotinti maistingųjų medžiagų (azoto ir fosforo)“, - pasakojo A. Kubiliūtė.
Specialistė teigė, kad dėl šiltų oro sąlygų dumbliai dauginasi daug greičiau. Todėl, šiais metais jų pakrantėse neįmanoma išvengti.
„Pakilusi vandens telkinių temperatūra ir ramios meteorologinės sąlygos sudaro labai gerą terpę mikrodumblių dauginimuisi, kitaip dar vadinamu vandens “žydėjimu„. Šių metų birželio antroje pusėje - liepos mėn. vyravo aukštos ne tik oro, bet ir vandens temperatūros, todėl susidarė palankios sąlygos tiek makrodumblių, tiek mikrodumblių vystymuisi“, - paaiškino skyriaus vedėja.
Iš viso ties Lietuvos krantais yra rastos 35 makrofitobentoso rūšys - raudondumbliai, rudadumbliai, žaliadumbliai, maurabragūnai ir magnolijūnai. Šios rūšys prisitaikiusios augti įvairiuose gyliuose: seklesnėse priekrantės vietose iki 3-4 metrų gylio gausiai želia žaliadumbliai, iki 10 metrų gylio ir pavieniais atvejais giliau auga raudondumbliai.
Specialistės pasiteiravus, ar ilgai dar žmonėms reikės taikytis su dumblių smarve ir jų sukeliamu baisiu vaizdu, deja, gerų žinių negavome. „Visą vegetacijos periodą po stipresnių vėjų ir bangavimo galima tikėtis išmestų į krantą ar suneštų į skirtingas kranto atkarpas (ypač įlankėles, kišenes, vietas, kur sulėtėjusi vandens apykaita) dumblių sankaupas.
Tik rudeniop jų gali sumažėti. Bet rudenį į krantą jūra išmeta kitas dumblių rūšis - raudondumblius, todėl, tai lyg nenutrūkstamas veiksmas“, - aiškino A. Kubiliūtė.
Pašnekovė prakalbo, kad šiuos dumblius išvalyti įmanoma, bet dar yra svarstomas tikslenis jų panaudojimas. „Vis intensyviau kalbama apie išmestų dumblių panaudojimą ne tik kompostavimui, bet ir panaudojimui kaip trąšą, biokurui, natūralių bioaktyvių medžiagų, karageninų ir kitų medžiagų gamybai“, - pasakojo specialistė.
Klaipėdos paplūdimių vadovas Oleg Marinič išdavė paslaptį, kad jie šalinti arba surinkti dumblių negali. „Techniškai viskas visada yra įmanoma. Iki šiol mes šito nedarėme dėl kelių priežasčių. Visų pirma, kadangi mūsų paplūdimiai turi mėlynąją vėliavą, vienas iš reikalavimų, kad mes negalime naikinti dumblių - jie turi “išeiti" natūraliai.
Tai ekologinis procesas į kurį mes neturime teisės įsikišti.
Vienintelis dalykas, kurį mes galime padaryti, tai surinkti plastiką, šiukšles, kurios susilaiko ant dumblių ruožo", - tikino O. Marinič.
Lipti į vandenį ir maudytis ten, kur vyksta dumblių puvimo procesas - nerekomenduojama. „Dėl dumblių puvimo pablogėja vandens kokybė: vanduo įgauna nemalonų kvapą, pakinta jo klampumas, sumažėja skaidrumas, susidaro geros sąlygos vystytis bakterijoms, todėl maudytis tokiame vandenyje nėra patartina“, - tikino A. Kubiliūtė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą