Partijų reitingai: pasitikėjimas valdančiaisiais stabiliai krenta žemyn Populiarumo „dugne“: G. Landsbergis ir A. Armonaitė

Ingrida Šimonytė. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu spalio 15–lapkričio 5 dienomis vykusių apklausų metu daugiausiai gyventojų (17,4 proc.) nurodė, kad būtų linkę palaikyti Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). 

Pastarųjų apklausų duomenimis, valstiečių reitingas nepasikeitė, jie kaip ir praėjusį mėnesį turi 9,2 proc. reitingą. O prieš tai antroje vietoje buvusių konservatorių reitingas (10,5 proc.) nukrito beveik 1,5 proc. ir šiuo metu susilygino su Ramūno Karbauskio vadovaujamais valstiečiais.

Toliau sėkmingai krenta ir Liberalų sąjūdžio reitingas. Rugsėjo pabaigoje darytoje apklausoje juos palaikė 7,6 proc. apklaustųjų, o jau praėjusio mėnesio pabaigoje tepalaiko 7,1 proc. 

Toliau rikiuojasi Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujama politinė partija „Laisvė ir teisingumas“, surenkanti 6,8 proc. rinkėjų simpatijų. 

Naujausi reitingai rodo, kad savo pajėgas stiprina Viktoro Uspaskich vadovaujama Darbo partija: spalio mėnesį šią politinę jėgą palaikė 6,7 proc. (rugsėjį palaikymas siekė 5,3 proc.) respondentų.

Toliau rikiuojasi - Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (2,8 proc.), kurie sėkmingai lenkia valdančiąją Laisvės partiją (2 proc.). Nuo pastarųjų nedaug atsilieka ir naujai įsikūrusi Petro Gražulio vedama Tautos ir Teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) su 1,5 proc. rinkėjų paramos. Reitingų lentelės sąrašą užbaigia Lietuvos regionų partija (1,3proc.). 

Kiek daugiau nei trečdalis (34,8 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką galėtų balsuoti. Tai yra beveik 3 procentiniais punktais daugiau nei buvo prieš mėnesį.

Rinkėjų nepasitikėjimas valdančiųjų lyderiais baigia „pramušti dugną"

Tuo pačiu laikotarpiu darytų „Baltijos tyrimų“ apklausų duomenimis, tik dviejų partijų vadovus šalies gyventojai vertina daugiau palankiai nei nepalankiai.

Šiuo atžvilgiu geriausi rezultatai priklauso LSDP pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei (55 proc. vertina palankiai ir 30 proc. nepalankiai).

Už jos – Seime frakcijos neturinčios ir paskutiniuose parlamento rinkimuose sėkmės nesulaukusios partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (50 proc. vertina palankiai ir 31 proc. nepalankiai).

Visų kitų partijų pirmininkų neigiamas įvertinimas viršija 50 proc. Tam tikra išimtis tik Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. Tiesa, tai neleidžia šio politiko reitingo vertinti teigiamai. J. Pinskų vertinančių nepalankiai daugiau nei atsiliepiančių priešingai (palankiai vertina 23 proc. ir nepalankiai 40 proc.).

Nepalankiausiai šalies gyventojai vertina dviejų valdančiųjų partijų vadovus: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį (19 proc. vertina palankiai ir 72 proc. nepalankiai) bei Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę (13 proc. vertina palankiai ir 77 proc. nepalankiai).

Juos palankumo atžvilgiu aplenkė opozicinės Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) vadovas Petras Gražulis (23 proc. vertina palankiai ir 66 proc. nepalankiai).

Teigiamu palankių ir nepalankių vertinimų balansu negali pasigirti ir trečiosios valdančiosios daugumos partijos lyderė – Viktorija Čmilytė-Nielsen (palankiai vertina 37 proc., o nepalankiai 53 proc.).

Tačiau džiaugtis esamais valdančiųjų lyderių įvertinimais visa opozicija negali. Tiek „darbiečių“, tiek „valstiečių“ lyderiai taip pat gyventojų kur kas dažniau vertinami nepalankiai nei palankiai. Pavyzdžiui, apie Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą palankiai atsiliepia 29 proc., o nepalankiai – 55 proc. respondentų. Tuo tarpu „valstiečių“ lyderį R. Karbauskį palankiai vertina 27 proc. ir nepalankiai 60 proc.

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir „Baltijos tyrimus” būtina.

Apklausa vyko 2021 m. spalio 15 – lapkričio 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc..