Dėmesys renginiui – pelnytas
Žinią apie nominaciją A. Čižauskaitė šiemet sutiko ramiai. Kaip pati prisipažįsta, ji savo balsą atidavė konkurentui – pasaulio ralio reidų čempionui Laisvydui Kanciui. Tiesa, tai, kad pateko tarp trijų finalininkų, gydytoja sužinojo iš dienraščio „Vakarų ekspresas“.
„Ši nominacija yra skirta ne tiek man, kiek asociacijai, kuriai vadovauju. Renginys „Šv. Magdalenos naktis“, kurį mūsų asociacija rengia kartu su broliais pranciškonais, nusipelnė dėmesio – tai vienas didžiausių renginių Klaipėdoje sveikatos tema. Visi mūsų gydytojai, savanoriai dirba nemokamai, tik gerų tikslų vedami, nes vienas žmogus negalėtų tiek daug nuveikti“, - įsitikinusi pašnekovė.
Šiemet švietėjiškas bei pramoginis renginys pirmą kartą buvo tapęs Jūros šventės dalimi, bet organizatoriai pripažįsta, kad pasirinktas netradicinis projekto formatas nepateisino lūkesčių. Pasak A. Čižauskaitės, onkologinė liga Lietuvoje vis dar stigmatizuojama ir sergantieji dėl įvairių priežasčių nenori, kad sužinotų aplinkiniai. Jungtinėse Amerikos Valstijose, priešingai, - žinia apie diagnozuotą onkologinę ligą pranešama viešai, taip siekiant atkreipti dar daugiau dėmesio į prevenciją.
„Lietuvoje moterys savo skausmu dalijasi mažose privačiose įvairių socialinių tinklų grupėse. Esu pastarųjų konsultantė, tad pastebiu iškylančias problemas“, - pasakoja gydytoja.
Įvardijo kaip etaloną
Iš lietuviško vietos renginio projektas „Šv. Magdalenos naktis“ šiemet tapo tarptautinis. Mokslinėje-praktinėje konferencijoje, kuri yra viena iš renginio dalių, dalyvavęs garbingas svečias iš Barselonos po viešnagės įspūdžiais apie šventę uostamiestyje pasidalijo savo profesinėje „Linkedin“ paskyroje. Vienas ryškiausių krūties chirurgijos lyderių Europoje ir pasaulyje klaipėdiečiams padėkojo už renginį ir įvardijo jį kaip etaloną kitoms šalims, kaip galima didinti krūtų vėžio prevencijos žinomumą.
„Toks eksperto įvertinimas mums labai svarbus ir dėl galimybių ateityje dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose“, - mano rinkimų nominantė.
„Šv. Magdalenos naktis“ nėra renginys apie ligą. Tai šventė apie moterį, viltį, tikėjimą pasveikti. Tačiau tam, kad liga būtų išgydyta, būtina sąlyga – kuo anksčiau ją diagnozuoti. Stengiamės moteris prisikviesti pačiais įvairiausiais būdais: linksminame, graudiname, juokiname, pučiame krūties formos balionus, darome krūtis primenančias šaškes, kad tik atkreiptume moterų dėmesį į būtinybę pasitikrinti. Į prevenciją bandome pažiūrėti su tam tikru humoru, tik ne visada tai pavyksta sklandžiai“, - pastebėjo A. Čižauskaitė.
Prieš kelias savaites įvyko Lietuvos krūties vėžio asociacijos surengta konferencija „Bobų vasara – krūtų pasaka“. Jos vadovė pusvalandį derėjosi su gydytojų kvalifikacijos kėlimo komisijos pirmininke, kad patvirtintų šį konferencijos pavadinimą. Buvo išsakyta nuomonė, kad toks pavadinimas netinka moksliniam renginiui. Pasak pašnekovės, tai tik vienas pavyzdžių, kaip konservatyviai mūsų šalyje vis dar žiūrima į tam tikrus dalykus.
Ateityje – dar didesnis šuolis
Kitais metais Klaipėdoje šeštą kartą organizuojamoje „Šv. Magdalenos naktyje“ turėtų apsilankyti dar garbingesnis svečias iš Amerikos – vienos garsiausių pasaulyje Mayo medicinos centro Plastinės chirurgijos klinikos vadovas kartu su savo žmona, kuri išgyveno krūties vėžį ir mielai dalijasi savo patirtimi. Lietuvos gydytojų laukia mokymai ir paskaitos tiesiai iš eksperto lūpų. Tikimasi, kad po šios viešnagės pavyks užmegzti daug tarptautinių profesinių ryšių, padėsiančių pritraukti kuo daugiau rėmėjų švietėjiškam renginiui Lietuvoje.
„Kuo moterys bus sąmoningesnės ir dažniau tikrinsis, tuo išgyvenamumo rodikliai gerės. Dabar mes net 9 procentais atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, o atrankinę mamografiją atliekama tik pusei moterų, kai Skandinavijos šalyse šis skaičius viršija 90 proc. Dėl šios priežasties dažnai susiduriame su užleistais ligos atvejais ir turime mažą išgyvenamumą“, - apie liūdną situaciją pasakojo gydytoja.
Paklausta, kaip pavyko per ganėtinai trumpą laiką taip išpopuliarinti švietėjišką projektą, A. Čižauskaitė nusijuokė: „Mes turime labai gerą trampliną – pranciškonų vienuolyną ir brolį Benediktą, kuris mus veda dvasiniu keliu. Kai turime brolį Benediktą, atsidaro visos durys.“
Prieš 10 metų iš Vilniaus į Klaipėdą kartu su vyru, taip pat gydytoju, persikrausčiusi A. Čižauskaitė džiaugiasi tokiu sprendimu. Abu jų vaikai gimė jau Klaipėdoje, tad drąsiai gali save vadinti klaipėdiečiais. „Klaipėdoje gera gyventi dėl didelių galimybių: mažesnėmis pastangomis galima gauti geresnį rezultatą“, - reziumavo nominacijos „Metų šuolis“ viena iš finalininkų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą