Pasiklydę ir „atsėdėję“: kaip rasti kelią atgal į žmogiškumą?

Ne paslaptis, kad žmonės iš šios socialinės grupės dažnai priversti grumtis su juos persekiojančiomis priklausomybėmis.

Laisvės atėmimo bausmė yra susijusi su pačiais didžiausiais žmogaus neigiamais išgyvenimais, stresu bei traumine patirtimi.

Kiekvieno bausmę atlikusio žmogaus istorija individuali, tačiau į laisvę pravėrus duris beveik kiekvieno laukia panašūs iššūkiai. Nutrūkę ar gerokai sumažėję socialiniai ryšiai, prarasti socialiniai įgūdžiai, nepasitikėjimo savimi jausmas, priešiški visuomenės stereotipai. O kur dar laukiančios pagundos grįžti į neigiamą aplinką ir įvairių priklausomybių kelią.

Norint žengti pirmuosius žingsnius laisvėje labai svarbu patenkinti svarbiausius žmogaus poreikius. Buvusiam nuteistajam arba lygtinai paleistam žmogui labai svarbu turėti kur gyventi ir kur dirbti. Tai yra pirmos labai svarbios užduotys, kurių neįveikus vėl atsiduriama naujų nusikaltimų kelyje. Reikia įvertinti, kad nemaža dalis nuteistųjų, šalia kasdienių pragyvenimo išlaidų, turi neišmokėtų skolų ir reikalų su antstolių kontoromis. Vadinasi, ką tik į laisvę išėjusius žmones dažnai slegia dviguba našta. Susirasti darbą yra sunku ne tik dėl sumažėjusių socialinių bei profesinių įgūdžių, bet ir dėl tarp darbdavių dažnai pasitaikančio požiūrio į buvusius kalinius. Vis dar stereotipiškai galvojama, kad kalėjime sėdėjęs žmogus gali padaryti reputacinę žalą įmonei, trikdyti kolektyvo atmosferą. O gal net padaryti naujus nusikaltimus. Todėl tokie žmonės, su nedidelėmis išimtimis, darbo rinkoje yra ignoruojami, vengiama juos įdarbinti. Susidūręs su tokia priešiška reakcija, dažnas žmogus nuleidžia rankas ir neturi galimybių išeiti iš šio uždaro ir sudėtingo labirinto.

Klaipėdos regionas neturi kalėjimo. Žmonės iš Vakarų Lietuvos bausmes atlieka įvairiose Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose. Kaip jiems sekasi sugrįžus? Su kokiais iššūkiais jie susiduria stengdamiesi integruotis į visavertį gyvenimą? Kaip veikia valstybės sukurtas pagalbos mechanizmas? Apie tai kalbamės su Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus viršininku Donatu Racevičiumi.

Pristatykite trumpai savo įstaigos veiklą.

Lietuvos probacijos tarnyba nuo 2022 m. liepos 1 d. yra savarankiška įstaiga prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Tarnyba veikia teisingumo ministrui pavestoje baudžiamosios ir bausmių vykdymo politikos srityje. Tarnybos tikslas - užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, tobulinant nuteistojo resocializacijos procesą bei padėti nusikaltusiam žmogui, atlikus bausmę, sėkmingai grįžti ir integruotis į visuomenę. Lietuvos probacijos tarnyba šiandien - socialinę vertę kurianti organizacija, siekianti veikti ne kaip laisvės ribojimo ar baudimo institucija, o kaip kompleksinių psichosocialinių paslaugų organizatorius, teikėjas, veikiantis pagal pažangiausius kokybės vadybos modelius. Esame atviri bendruomenei, savanoriams, nevyriausybiniam sektoriui, projektinėms veikloms. Bendradarbiaujame su universitetais, akademine bendruomene. Probacijos tarnyba Klaipėdos miesto padalinyje turi apie 15 socialinių partnerių. Bendraujant su socialiniais partneriais (savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, kitais juridiniais asmenimis, jų padaliniais, savanoriais) probacijos prižiūrimiems asmenims teikiamas itin platus socialinę atskirtį mažinančių paslaugų spektras, pavyzdžiui, psichologų, mediatorių paslaugos, vedamos smurtinį elgesį keičiančios programos, skatinami asmenys, ypač nepilnamečiai, mokytis, įgyti specialybę ir įsidarbinti, padedama susitvarkyti tam tikrus dokumentus finansinei paramai gauti, sprendžiamos finansinės problemos, padedama susirasti gyvenamąją vietą, formuojami tėvystės įgūdžiai ir pan. Šiuo metu Klaipėdos miesto padalinyje dirba 20 darbuotojų.

Su kokiu skaičiumi nuteistųjų ir paleistų iš laisvės atėmimo vietų dirbate Klaipėdos mieste?

Skaičius būna svyruojantis, per 2023 m. buvo dirbama su 31 asmeniu, paleistu iš įkalinimo įstaigos, 2024 m. buvo dirbama su 46 asmenimis.

Su kokiais iššūkiais susiduria asmenys, išėję iš įkalinimo įstaigų?

Iš įkalinimo įstaigos išėję asmenys susiduria su skirtingomis socialinėmis, psichologinėmis ir kitomis problemomis, kurios paprastai yra susijusiomis su nenoru keisti savo mąstymo ir elgesio modelio, darbinių įgūdžių trūkumu, gyvenamosios vietos pasirinkimu, socialinių ryšių atkūrimu, atkryčiais, susijusiais su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, neigiamomis visuomenės nuostatomis ir kt.

Kaip jūsų tarnybos darbuotojai padeda integruotis nuteistiesiems į visuomenę?

Probacijos tarnybos specialistas dirba individualų darbą su nuteistuoju, įvertina jo riziką ir poreikius bei kartu su nuteistuoju parengia individualų veiklos planą, kuriame numatyta ko siekti, kad asmens integracija į visuomenę būtų sėkminga. Probacijos tarnyboje dirba specialistų komanda (rizikos vertintojas, priežiūros pareigūnas, resocializatorius, psichologas, mediatorius, socialinis darbuotojas, priklausomybių konsultantas), pasitelkiami ir savanoriai bei bendradarbiaujančių institucijų specialistai (psichikos sveikatos centrų, priklausomybės ligų centrų, vyrų krizių centrų, savipagalbos grupių ir kt.).

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Kokias programas siūlote, kad integracija būtų sėkminga? Ką reikėtų keisti, kad integracija būtų sėkmingesnė?

Šiuo metu turime įvairių aprobuotų grupinių ir individualių elgesio keitimo programų (skirtos asmenų motyvavimui; smurto, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir bendrojo nusikalstamumo prevencijai; pykčio valdymui; programą neblaiviems vairuotojams ir kt.), atliepiančių individualius dalyvių poreikius.

Norint, kad integracija būtų sėkmingesnė, būtina keisti visuomenės požiūrį į nuteistuosius, priimti juos tokius, kokie jie yra. Tai sudėtinga, bet sykiu ir paprasta, nes tikras priėmimas prasideda nuo savęs, t. y. nuo vieno žmogaus. Pradinis taškas čia gali būti supratimas, kad asmuo nusikalto todėl, kad nemokėjo kitaip. Siektina, kad visuomenė ir konkrečiai kiekvienas jos narys norėtų padėti nusikaltusiam asmeniui išmokti elgtis kitaip. Tam būtina šviesti visuomenę. To dalis ir yra šis interviu.

Dėkojame jums už atsakymus ir linkime sėkmės darbe.