Paukštis kuris užauga iki 1,5 metro ir valandų valandas stovi nejudėdamas: kodėl taip daro?
Dėl didžiulio snapo ir nejudraus žvilgsnio klumpiasnapis primena priešistorinių laikų būtybę. Paukštis gali valandų valandas beveik nejudėdamas stovėti vandenyje ir laukti grobio.
Tyrėjų vertinimu, laukinėje gamtoje liko vos 5–8 tūkst. klumpiasnapių. Ši rūšis laikoma pažeidžiama dėl natūralių buveinių nykimo, brakonieriavimo ir nelegalios prekybos paukščiais.
Klumpiasnapiai gyvena tik Afrikoje. Didžiausia jų populiacija aptinkama Sudo pelkėse Pietų Sudane. Nemažai šių paukščių gyvena ir Bangveulu pelkėse Zambijoje.
Mažesnės populiacijos aptinkamos Ugandoje, Ruandoje, Tanzanijoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Tai daugiausia pavieniai paukščiai. Į grupes jie dažniausiai susirenka tik veisimosi laikotarpiu.
Dar viena išskirtinė šio paukščio savybė – skrisdamas jis išlenkia kaklą virš nugaros. Taip klumpiasnapis išlaiko sunkios galvos svorį.
Klumpiasnapis puikiai prisitaikęs medžioti žuvis. Jis gali valandų valandas stovėti sekliame vandenyje visiškai nejudėdamas. Ilgi pirštai padeda paskirstyti kūno svorį ir judėti pelkėtu paviršiumi nesukeliant nereikalingo triukšmo.
Pastebėjęs grobį, klumpiasnapis puola žaibiškai. Jo milžiniškas snapas yra kabliškos formos, todėl paukštis gali tvirtai sugriebti slidžią žuvį.
Pagrindinę jo raciono dalį sudaro Afrikos plaučinės žuvys ir šamai. Be to, klumpiasnapiai gali medžioti varles, jaunus vėžlius, gyvates ir kitus smulkius gyvūnus.
Medžiodamas paukštis į snapą kartu su žuvimi dažnai pagriebia žolių ir šaknų. Jų atsikrato, o tada praryja grobį.
Paukščio ilgai nepavyko priskirti konkrečiai grupei
Neįprasta klumpiasnapio išvaizda ilgą laiką kėlė galvosūkių mokslininkams. Jį bandyta priskirti įvairioms paukščių grupėms – tarp jų gandrams, garniams ir pelikanams.
Galiausiai klumpiasnapis buvo išskirtas į atskirą šeimą – klumpiasnapinius (Balaenicipitidae). Jis yra vienintelis šios šeimos atstovas.
Klumpiasnapiai turi neįprastą savybę, susijusią su jaunikliais
Klumpiasnapiai padeda kelis kiaušinius, tačiau dažniausiai išgyvena tik vienas jauniklis. Tai susiję su jauniklių tarpusavio konkurencija. Vyresnis ir stipresnis jauniklis gali agresyviai elgtis su jaunesniuoju, ypač tada, kai trūksta maisto.
Jaunesnis jauniklis tampa savotišku „atsarginiu variantu“ tuo atveju, jei pirmajam kas nors nutiktų. Vis dėlto toks elgesys stebimas ne kiekviename lizde – kai maisto pakanka, gali išgyventi ir daugiau jauniklių.
Klumpiasnapiams gresia išnykimas
Šių paukščių populiacija mažėja dėl jų natūralių buveinių naikinimo. Ypač didelę grėsmę kelia gaisrai ir žmogaus veikla pelkėtose teritorijose.
Dar viena rimta problema – nelegali prekyba. Jaunikliai gali būti paimami iš lizdų ir parduodami privatiems kolekcininkams arba laikomi nelaisvėje.
Būtent todėl klumpiasnapis priskiriamas pažeidžiamoms rūšims, kurioms reikalinga apsauga.
Rašyti komentarą