Pauostyje atgims Gaidžio namas

Šį uostamiesčio centre stūksantį paveldosauginį pastatą vaiduoklį pernai įsigijo milijonierius, vienos uosto krovos kompanijos vadovas bei Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas Dambrauskas. Šiuo metu jau vyksta parengiamieji tvarkybos darbai.

„Tą pastatą įsigijau kaip buvusį vieną gražiausių Klaipėdos namų. Pagrindinis noras - jį atkurti tokį, koks buvo prieškariu. Planuojama rekonstruoti visas autentiškas detales. Gaidžio skulptūrą su fontanu vakarinėje pusėje, vėjarodę su Klaipėdos herbu - taip pat. Dar nežinau, kiek visa tai kainuos. Investuosiu tiek, kiek reikės. Kokia bus pastato paskirtis, kol kas taip pat negaliu pasakyti, turiu tris variantus. Dabar svarbiausia - jį prikelti naujam gyvenimui“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo verslininkas.

Pirmasis regione

Trumputė Uosto g., pasislėpusi šalia Naujosios Uosto g., ties vadinamuoju Vitės verslo centru, driekiasi palei Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klaco“ tvorą. Ši gatvė prieškariu vadinosi Malkų gatve (vok. Holzstrasse), joje buvo nutiesti tramvajaus bėgiai, vedę iš senamiesčio iki pat švyturio Pirmojoje Melnragėje. Ši gatvė buvo skiriamoji riba tarp miesto ir uosto teritorijos. Joje iki šių dienų yra išlikę senojo akmenų grindinio fragmentų.

XX a. pr. garsus to meto architektas, 1909-1920 m. Klaipėdos m. statybos patarėjo pareigas ėjęs Walteris Kleemannas suprojektavo mūrinį trijų aukštų namą, kuris tuometėje Malkų g. 13 iškilo 1910 m. Fasadą paįvairino arkiniai langai, ovalūs stoglangiai ir erkeriai. Virš stogo iškilęs lenktu stogeliu bokštelis-žibintas su laikrodžiu.

Įdomi detalė: labai panašus bokštas puikuojasi ant dar vieno žymaus ir restauruoto Klaipėdos istorinio pastato - buvusios 1914-1915 m. statytos skerdyklos (Liepų g. 53) namo, kuris taip pat turi laikrodį. Priežastis - abu objektus projektavo tas pats A. Kleemanas.

Ant Malkų g. pastato, virš erkerių stogų, architektas sugalvojo iškelti ir metalinius ažūrinius simbolius: ant vieno buvo Klaipėdos herbas (neišliko), ant kito - stilizuotas burlaivis (tebėra).

1913 m. priešais šį namą, vakarinėje jo pusėje, pagal Berlyno skulptoriaus profesoriaus Gerhardo Janenscho projektą ant keturkampio padekoruoto postamento iškeltas 3 m aukščio stačiakampis stulpas, kurio viršūnėje pritvirtinta gaidžio skulptūrėlė, apačioje įrengtas fontanas. Dėl šios skulptūros pastatas dar vadinamas Gaidžio namu. Minėti mažosios architektūros elementai buvo nugriauti sovietmečiu.

Įdomiausia buvo šio objekto paskirtis: tai - Sveikatingumo (vok. Wohlfahrtsgebäude), arba Gerovės namai.

Namas buvo daugiafunkcis: jame veikė viešbutis, poilsio kambariai, valgykla, skalbykla, vaikų darželis, kuriame uoste dirbančios moterys galėjo palikti savo vaikus. Taip pat buvo įsikūrusi kelionių agentūra ir bilietų kasos keliaujantiesiems garlaiviais, laukiamasis keleiviams.

Svarbią funkciją atliko pirtis, nes po ilgos kelionės jūra žmonės turėjo kur nusiprausti. Ja galėjo naudotis ir uosto darbininkai (pvz., krovę anglis), ir viso miesto gyventojai. Dirbo net kasininkė, galėdavusi išmokėti uosto darbininkams atlyginimą, buvo jūreivius aptarnaujančio gydytojo, dantų techniko kabinetai.

Anot uostamiesčio istoriko dr. Jono Tatorio (1925-2004 m.), Klaipėdos sveikatingumo namai buvo pirmas tokios paskirties statinys uoste visame Baltijos jūros regione.

Mieste prieškariu norėta pastatyti dar vieną tokį panašios paskirties namą su baseinu, dušais, gydomosiomis pirtimis dabartinėje Danės g., tačiau projektas neįgyvendintas.

Po Antrojo pasaulinio karo vadinamasis Gaidžio namas buvo pritaikytas vakarinei pamaininei mokyklai, o praėjus dešimtmečiams tapo vaiduokliu. Ilgus metus jis priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei, kol pernai jį viešajame aukcione įsigijo verslininkas ir politikas V. Dambrauskas.

Istorikės Janinos Valančiūtės vertinimu, pastatas dabartinėje Uosto g. 22 dėl savo buvusios paskirties yra vienas įdomesnių istorinių visuomeninių objektų Klaipėdoje. Jis nuo 2015 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Ant namo pietinio fasado pritvirtinta jūrinio paveldo objektą žyminti plokštelė su informacija.

UNIKALUS. Prieškariu šis pastatas buvo daugiafunkcis: veikė pirtis, vaikų darželis, valgykla, keleivių laukiamasis, kasos, dirbo net jūreivius aptarnaujantys gydytojai, dantų technikai.

Atidengia autentiką

Ofcialiai buvusių Sveikatingumo namų pastatas priklauso UAB „Ferticonta“, kurios vieninteliu akcininku įvardijamas Klaipėdos miesto tarybos narys V. Dambrauskas (2019 m. Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktos deklaracijos duomenys). Jis vadovauja ir stambiai uosto krovos kompanijai Birių krovinių terminalui.

Pats verslininkas ir politikas „Vakarų ekspresui“ teigė, jog istorinį ir pauosčio teritorijos vaiduokliu tapusį pastatą įsigijo norėdamas grąžinti jam buvusią prieškarinę išvaizdą. Kokia bus objekto paskirtis - kol kas neaišku.

„Dabar iš vidaus patalpų yra valomas visoks tarybinių laikų palikimas, tvarkomas stogas. Kitaip tariant, darbininkai demontuoja sovietmečiu įrengtas detales, nes norima iškuopti viską, kas nesusiję su autentu bei jį atidengti. Taip pat vyksta ir interjero tyrimai: pavyzdžiui, polichrominė dažų analizė leis sužinoti, kokios spalvos prieškariu buvo sienos. Yra išlikę pastato išorės ikonografinės medžiagos. Tad dabartinis tikslas - demontuoti sovietmečio palikimą ir atkurti autentą. Visus darbus planuojama baigti 2024 metais“, - teigė jis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška informavo, jog šiuo metu yra išduotas leidimas atlikti ardomuosius architektūrinių tyrimų darbus, išduotos sąlygos rengti tvarkybos darbų projektą.

"Džiugu, kad bus sutvarkytas dar vienas apleistas ir miesto centro nepuošęs pastatas. Jo savininkas turi finansinių pajėgumų tai padaryti, tad darbai bus atlikti, ir istoriniu, architektūriniu požiūriu tikrai vertingas namas atgims naujai.

Labai gerai, kad norima atkurti ir mažosios architektūros elementus: gaidžio skulptūros fontaną, vėjarodes, arkinius langus.

Apie pastato pritaikymą kol kas kalbėti anksti. Buvome neseniai nuvykę į šį objektą: viduje išlikę nemažai autentiškų detalių. Jų papildomai ieškoma ardant sovietinį palikimą. Išliko prieškarinės kapitalinės sienos, jų tinkas, vidiniai statramsčiai, daug elementų palėpėje„, - “Vakarų ekspresui" teigė valstybės tarnautojas.

Ardomųjų darbų rangovas - ne vieną istorinį pastatą pajūryje prikėlusi UAB „Pamario restauratorius“, kurios vadovas Aldas Kliukas trumpai papasakojo, kas šiuo metu vyksta.

„Pamatėme, kad pirmasis namo aukštas jau sugadintas sovietmečiu, kai jame veikė vakarinė mokykla ir buvo daug kas pertvarkyta. O kituose aukštuose, palėpėje, net ant stogo to autento daugiau. Pavyzdžiui, trečiajame aukšte prieškariu buvo nuomojami butai, išliko jų pertvaros. Labiausiai nustebino stogas: ten - ir senosios, vadinamosios bebro uodegos formos čerpės su įrašais “Breslau„, ir konstrukcijos. Manėme, kad šių laikų palikimas, nes buvo naujas paklotas, bet jį atidengę išvydome autentiškas stogo perdangas, rėmus, gegnes. Neįtikėtina“, - teigė jis.

Statybininkai turės atkurti ir sovietmečiu užmūrytas, rytiniame ir vakariniame fasaduose buvusias antrojo aukšto langų arkas.

„Tikrai įdomus pastatas, net keistas toks: iš išorės - jugendo stiliaus, gražaus fasado, o viduje viskas labai paprasta“, - pridūrė A. Kliukas.