Penkios laisvos dienos savišvietai: ar atneš naudą?

Anot jo, daugelis darbus ir šeimas turinčių asmenų, dabartiniu gyvenimo ritmu labai retai turi laiko kompetencijos kėlimui.

„Ir mes šiuo atveju realiai sprendžiame galimybę, kad žmogus kuris turi įsipareigojimų, vaikus kuriuos reikia suvežioti į darželius, mokyklas ir būrelius suvežioti bei kokius įsipareigojimus šeimynai. Dabar tokie asmenys turės galimybę atrasti laiko sau mokytis ir kelti kompetenciją. Iš esmės, tai laiko sprendimo klausimas“,– „Žinių radijui“ komentavo L. Savickas.

Parlamentaras tikino nebijantis piktnaudžiavimo šiomis laisvomis dienomis. Jo manymu, kadangi šios laisvos dienos yra neapmokamos, tai užtikrins, kad jomis nebūtų naudojamasi ne savišvietos tikslais.

„Mes kalbame apie pasitikėjimą žmogumi, kuris rinksis savo laiką leisti mokymuisi. Mes neprašome jo pagrįsti jokiais įrodymais, nes tam yra kitos įstatymų nuostatos. Ir jeigu didžiąja dalimi tai bus neapmokama, tai be abejo, tai yra tam tikras saugiklis, kad žmogus nepasirinks šių dienų leisti laiką su draugais ir atsisakyti darbo užmokesčio. Manau, kad tas saugiklis tikrai yra neblogas“,– tvirtino L. Savickas.

Galiausiai politikas paminėjo, kad įstatymai turi būti kuriami tiems, kurie gyvens pagal juos ir iš to gaus naudą, tad susitelkimas į baimes, jog laisvadieniais bus piktnaudžiaujama, yra perdėtas.

„Čia aš manau, yra labai svarbus požiūrio klausimas. Įstatymai turėtų būti rašomi tiems, kurie siekia juos įgyvendinti ir pagal juos gyventi, o ne išvengti. Taip pat ir ši nuostata yra parašyta remiantis pasitikėjimu“,– tikino jis.

Teisininkė: savišvieta yra labai plati sąvoka, tad gali sukelti nesutarimų tarp darbdavių ir darbininkų

Visgi, teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė teigia, kad savišvietos apibrėžimo trūkumas ir neegzistuojantis poreikis pateikti įrodymus, jog toks procesas vyko, galimai sukels daug problemų. Pasak jos, dabartinis savišvietos suvokimas yra „platus vandenynas“, tad darbdaviui ir darbuotojui gali būti sunku sutarti dėl to, kas tinkama laikyti savišvieta.

„Kaip ir visais atvejais, praktikoje visada gali kilti daugiau klausimų bei atsirasti vietos piktnaudžiavimui, kadangi tam tikri klausimai yra tiesiog nesureguliuoti. Kokie jie yra galime pamatyti žiūrint tiek iš darbuotojo, tiek iš darbdavio pusės. Dabartinis darbo kodeksas nenustato, kas yra savišvieta. Nenustatyta, kaip reikėtų skaityti situacija, ar tai, kad darbuotojas namie ar bibliotekoje skaito knygas galima laikyti savišvieta? Darbo kodeksas atsakymo į tokį klausimą nepateikia“, – aiškino A. Daubaraitė.

Teisininkė taip pat pridėjo, kad praktikoje tai reikš, jog darbdaviai privalės išleisti darbuotojos atostogoms nežinodami ar iš tikro šios laisvos dienos atneš naudą ateityje.

„Prie ko iš esmės einame, nes yra sunku įsitikinti ar tai yra savišvietos atostogos ar ne, kadangi paprasčiausia neturime apibrėžimo. Tai iš esmės savišvietos atostogos darbdaviui reiškia, darbuotojo teisę reikalauti iki 5 dienų neapmokamų atostogų“,– tikino ji.

ELTA primena, kad nuo kitų metų darbuotojai galės pasinaudoti iki 5 darbo dienų trukmės atostogomis savišvietai.

Pagal naują teisinį reguliavimą, darbuotojams, kurie mokosi savišvietos būdu, suteikiamos iki penkių darbo dienų per metus atostogos mokytis savišvietos būdu. Tokios atostogos bus suteikiamos informavus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt darbo dienų.

Galiojančiame Darbo kodekse mokymosi atostogos gali būti suteikiamos tik už mokymąsi pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas.

Anot Darbo kodekso pataisų rengėjų, matant šiandien vykstantį inovacijų bumą bei technologijų pažangą, tai neskatina darbuotojų poreikio savarankiškai tobulinti įgūdžius ir įgyti naujų žinių. Dėl to kyla rizika iškristi iš darbo rinkos.