Perdegimas darbe: kokia atsakomybė tenka vadovui?

„Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas sako, kad itin svarbu vadovams laiku pastebėti darbuotojo perdegimo simptomus ir imtis reikiamų priemonių.

Deja, neretai vadovai skuba kelti darbuotojo motyvaciją, labiau kontroliuoti tokį pavaldinį ar net skirti nuobaudas. Visos šios priemonės neduoda jokių rezultatų, o tik dar labiau pagilina perdegimo problemą.

Vadovams svarbu stebėti darbuotojų savijautą

„Vadovai neretai siekia maksimalaus darbuotojų produktuvumo. Tačiau greta svarbu matyti, kaip suburta komanda jaučiasi, ar ji pajėgi įgyvendinti verslo užduotis. Vadovo uždavinys – stebėti darbuotojų emocinę savijautą.

Todėl privalu žinoti profesinio perdegimo simptomus ir mokėti juos atpažinti. Pastebėjus perdegimo požymius reikia padėti darbuotojui imtis priemonių perdegimui įveikti, suteikti galimybių pailsėti, rasti tinkamą darbo ir poilsio balansą“, – sako M. Jundulas.

Jis pasakoja matęs darbuotojų perdegimo atvejų, kuomet kruopštų ir atsakingą darbuotoją ištinka apatija ir nenoras apskritai ko nors imtis.

Tuomet vadovas kartu su darbuotoju ėmėsi ieškoti sprendimų – peržiūrėti darbo krūvį, užduotis, dažniau pasikalbėti ne tik apie suplanuotus darbus, bet ir akcentuoti komandos nario pasiekimus.

M. Jundulas pataria neapsiriboti vien tik klausimais apie darbą, o parodyti, kad kolega rūpi ne tik kaip darbuotojas, bet ir kaip žmogus. Žinoma, vien tik pokalbių neužtenka, užčiuopus perdegimo problemos priežastis, jas reikia spręsti.

M.Jundulas sako atkreipiantis dėmesį į tris svarbiausius aspektus, kurie svarbūs perdegimo prevencijai:

1. darbuotojų dienotvarkės užimtumas; neretai dienotvarkė būna tiek užpildyta, kad nelieka laiko pertraukoms, o jos yra būtinos; svarbu darbuotojo laiko plane matyti ir sau skirtą laiką, per kurį žmogus pailsi;

2. prioritetų nustatymas; verslo aplinka spaudžia dirbti greitai, ir tuomet visi darbai atrodo svarbūs; vis dėlto būtina nusistatyti darbų prioritetus, ir čia vadovas turi pagelbėti pasirenkant, kas yra svarbiausia, o ką galima atidėti;

3. darbuotojų savijauta dirbant nuotoliniu būdu; hibridinis darbo modelis turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų – vadovui sunkiau stebėti darbuotojų savijautą, dirbant nuotoliniu būdu; tad būtina išsiugdyti įgūdį pamatyti, kaip žmogus jaučiasi, palaikant virtualų ryšį.

Kaip atpažinti perdegimą

Psichologė Inga Būdvytytė sako, kad būseną, kuomet dingsta interesas darbui, daugelis linkę nurašyti paprastam nuovargiui, bet ji atkreipia dėmesį, kad tokia žmogaus savijauta gali signalizuoti ir apie profesinį perdegimą.

Specialistės teigimu, vadovas turėtų suklusti, jei mažėja darbuotojo įsitraukimas, atsidavimas mėgstamam darbui, profesinių tikslų nebematymas, klientų nuvertinimas, nes viskas atsibodo, mažėja produktyvumas, kūrybiškumas.

Psichologo išskiria tris svarbiausius profesinio perdegimo bruožus:
- emocinis išsekimas, kai žmogus nebeturi jėgų daryti tą, ką įprastai darydavo, kai dingsta emocinis interesas darbui;

- savo vertybių praradimas, kuomet tai, kas buvo vertinga darbe, praranda vertę;

- sumenkęs pasitenkinimas darbu, kai darbuotojas mano, kad su juo pačiu yra kažkas negerai.

Pasak psichologės, profesinis perdegimas siejamas su ilgalaike, darbuotojo psichinei sveikatai nepalankia darbo aplinka, kuri gali lemti lėtinį nuovargį ar išsekimą, negatyvias nuostatas darbo atžvilgiu ar sumažėjusį produktyvumą.

Inga Būdvytytė atkreipia dėmesį, kad pastebėjęs šiuos požymius vadovas turi neskubėti nuvertinti darbuotojo kaip tinginio ar nemotyvuoto kolektyvo nario. Būtina pasiūlyti žmogui pagalbos priemones.

Ką daryti, jei darbuotojas perdegė

Pastebėjus darbuotojo perdegimo simptomus ar ilgiau užsitęsus nuovargiui, pasak psichologės, vadovui reikėtų imtis:

- darbo krūvio ribojimų;

- pasirūpinti darbų pasiskirstymu ir tinkamu jų planavimu;

- darbovietėje kurti emocinei sveikatai palankų mikroklimatą;

- užtikrinti palaikančius santykius tiek tarp vadovo ir darbuotojo, tiek visoje darbo aplinkoje;

- paskatinti darbuotoją kreiptis dėl individualios psichologinės konsultacijos.

Psichologė pataria nenumoti ranka į pavargusį darbuotoją, nes perdegimas gali turėti labai rimtas pasekmes fizinei sveikatai, žmogus gali susirgti ir depresija, patirti nerimo sutrikimus, panikos atakas.

Jos teigimu, perdegimas pakenkia ne tik darbo, bet ir šeimos santykiams, netgi gali paskatinti priklausomybių ligas.

Pasak I. Būdvytytės, pastebėjus atsiradusius perdegimo simptomus, verta pradėti daugiau laiko skirti savo minčių sekimui, savianalizei, nuovargio priežasčių supratimui, reikalavimui sau apgalvoti ir pamatyti, kas realiai vyksta.

„Vien poilsis nuo profesinio perdegimo neapsaugos, būtina keisti ir savo požiūrį į darbą, darbo krūvius ir itin aukštus reikalavimus sau bei darbo rezultatams“, – kalba psichologė.