Pervalkos švyturiui - turistinės prošvaistės

Vienas seniausių Lietuvoje ir vienintelis stūksantis vandenyje Pervalkos švyturys netrukus turės naują šeimininką. Šį 1900 m. statytą Kuršmarių navigacinį kultūros paveldą savo nuosavybėn nutarė perimti Neringos miesto savivaldybė.

Tokiu žingsniu politikai savotiškai išgelbės unikalųjį ir legendomis apipintą švyturį, kuris tapo nebereikalingu jį valdančiai VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai (VVKD). Neradus turto perėmėjo švyturys būtų perduotas valstybinį nekilnojamąjį turtą viešuose aukcionuose pardavinėjančiai VĮ Turto bankui.

Svarstoma, kad merijai nuosavybės teise oficialiai perdavus 121-erius metus skaičuojančią marių puošmeną būtų galima vystyti ir pažintinį turizmą apimant jau visus tris Neringos savivaldybės teritorijoje esančius ir jai priklausančius švyturius: Nidos, Pervalkos bei Juodkrantės.

Tapo nebereikalingas

Apie 250 m nuo Kuršių nerijos kranto marių saloje stūksantis Pervalkos švyturys vadinamas vienu paslaptingiausių švyturių Lietuvoje. Jis pastatytas ties Žirgų (Arklių) ragu dirbtinai supiltoje saloje 1900 m. norint apsaugoti laivus nuo seklumų spąstų (toje vietoje išties labai seklu) bei pažymėti į marias išsikišusį ragą kaip kliuvinį laivybai. Farvateris (laivakelis) yra toliau nuo kranto, į rytus nuo švyturio.

Į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytas neaukštas (siekia 14 m) paveldo paminklas turi mūrinį pagrindą, o korpusas - metalinis. Daugiau nei šimtmetį švyturys veikia automatiškai, siųsdamas baltos šviesos signalus už 13 km.

XX a. pr. švyturio šviesą skleidė žibalinė lempa, vėliau - acetileno dujos. Kuro atsargas papildydavo reguliariai atplaukdavę garlaiviai.

Dėl raudona spalva nudažyto cilindrinio korpuso Pervalkos švyturys būdavo meiliai vadinamas Raudonuoju žmogeliuku, jį noriai fotografuodavo turistai, buvo leidžiami atvirukai.

Po Antrojo pasaulinio karo, 1948 m., Žirgų rago švyturiui prireikė pirmojo kapitalinio remonto. Dar kartą rekonstruotas 1960 m.: šių darbų metu sala sutvirtinta betono blokais. Pakeistas ir šviesos energijos šaltinis: sumontuota plūduro lempa su fotoelementu. Švyturys veikė automatiškai, todėl jam reikėjo minimalios priežiūros.

Paskutinį kartą kapitalinis minėto ir vis dar veikiančio navigacinio objekto remontas buvo atliktas gan neseniai - prieš 15 metų. Švyturio viduje yra įrengti metaliniai laipteliai, kurie veda į nedidukę apžvalgos aikštelę, aptvertą metaliniais ranktūriais.

Be kita ko, 2003 m. AB Lietuvos paštas į apyvartą buvo išleidęs 1 Lt nominalo pašto ženklą su Pervalkos švyturiu (iš serijos „Technikos paminklai“).

Raudonasis žmogeliukas ilgainiui nustojo funkcionuoti kaip navigacinis objektas, būtinas Kuršių marių laivybai, todėl jis patikėjimo teise nuo 1998 m. švyturį valdančiai VVKD tapo nebereikalingas. Tokiu atveju valstybinis turtas neretai atsiduria ant Turto banko prekystalio ir būna parduodamas aukcionuose. Tačiau šįkart nutarta neskubėti.

Šį rudenį Neringos miesto savivaldybės administracija gavo raštišką minėtos direkcijos pasiūlymą perimti švyturį. Neringos miesto savivaldybė jau valdo Nidos (jame vyksta ekskursijos, nusipirkus bilietą galima užkopti į apžvalgos aikštelę) bei Juodkrantės švyturius.

„Šis turtas VVKD valstybės funkcijoms vykdyti nėra reikalingas, kadangi vandens keliui ženklinti pakanka navigacinių ženklų bujų, šiuolaikiniai laivai naudoja išmanius realios vietos nustatymo įrenginius.

Pervalkos švyturys turi labiau vietinę istorinę reikšmę ir galėtų būti naudojamas kaip lankytinas turistinis objektas arba kaip informacinis ženklas atplaukiantiesiems į savivaldybę“, - teigiama VVKD generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo pasirašytame dokumente.

Neringos politikai be didesnių diskusijų sutiko perimti Pervalkos švyturį: tokiam žingsniui jau pritarė keletas miesto Tarybos komitetų, o pačioje Neringos taryboje klausimas bus svarstomas lapkričio 25 d. Sutikus perimti švyturį tai įteisinti nutarimu dar turės Vyriausybė.

ATVIRUKAS. Šimtametis Pervalkos švyturio vaizdas nuo marių. Jį dar vadino Birštvyno švyturiu dėl šalia esančio rago tokiu pačiu pavadinimu.

Pasitelks fantaziją

Žirgų rago švyturys - išties ypatingoje vietoje, todėl jo pritaikymas pažintiniam ar net pramoginiam turizmui gali pareikalauti ir nestandartinių sprendimų.

Kita vertus, vien aplinkybė, jog Raudonasis žmogeliukas pastatytas saloje, yra labai žavinga, nes iki jos galima tiesiog nubristi.

Ties Arklių rago smaigaliu marių gylis - nedidelis, suaugusiam žmogui siekia juosmenį vasarą. Iki švyturio brenda ir vietiniai vaikai.

Tai - didžiulė atrakcija turistams, kurie nė neįsivaizduoja egzistuojant tokią galimybę. Savo kailiu bridimą marių dugnu iki Pervalkos švyturio išbandė ir prieš keletą metų filmuotų laidų ciklo „Aplink Lietuvą. Žmonės“ kūrybinė grupė. Jos flagmanai žymieji Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius liko sužavėti tokiu nuotykiu.

Pasak Neringos miesto mero Dariaus Jasaičio, juridiškai perėmus Pervalkos švyturį bus sutelkta kūrybinė komanda bei sprendžiama, kaip kuo įdomiau pateikti turistams šį objektą, pakviesti jį aplankyti.

„Dar anksti kalbėti. Gal bus kokia valtelė, kuria galima nusiirti į švyturio salą. O gal verta pagalvoti ir apie švyturių maršruto sukūrimą, nes Neringai priklausytų visi joje esantys švyturiai. Žirgų rago švyturio priežiūra miesto biudžetui tikrai nebus našta. Kai reikės - perdažysim, paremontuosim“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

 

PRAVARDĖ. Dėl savo formos, spalvos šis švyturys buvo gavęs Raudonojo žmogeliuko pravardę

Neringos miesto savivaldybės tarybos Biudžeto, finansų ir ūkio komiteto pirmininkas Arūnas Burkšas samprotavo, jog vertėtų padiskutuoti ir apie švyturio šviesos mechanizmo pakeitimą.

„Dabar tik blyksi, o gal naudingiau, patraukliau ir romantiškiau būtų įrengti tą švytuoklinę lempą, kokia skleidė šviesą Nidoje? Ten mums neleidžia susigrąžinti senojo spindulio, todėl gal bent Pervalkos švyturys galėtų blyksėti taip, kaip senieji švyturiai.

O ne mirksėti tomis LED lemputėmis. Pajuokausiu, jog turėtumėme progą ir pirmąjį bei vienintelį tiltą Kuršių nerijoje pastatyti. Juo turistai patektų į švyturio salą.

Bet, matyt, daug įdomiau - briste šiltuoju metų laiku arba ledu žiemą. Būtina Pervalkos švyturį, tokį seną ir unikalų, pritaikyti turizmui“, - „Vakarų ekspresui“ teigė A. Burkšas.

Beje, VVKD atstovai „Vakarų ekspresui“ patvirtino, jog švytuoklės įrengimui nebūtų prieštaraujama.

Farologas, knygą „Lietuvos švyturių istorija“ parašęs Aidas Jurkštas „Vakarų ekspresą“ informavo, jog Pervalkos švyturio fizinė būklė - gera, tad papildomų investicijų remontui gali ir neprireikti.

„Tai tikrai yra paslaptingiausias mūsų šalies švyturys. Vienintelis, apie kurį sukurta ir graži legenda. Be to, jis senovėje tarnavo ir žiemą, kuomet žmonės naktį vežimais vykdavo ledu.

Belieka pasitelkti lakią fantaziją ir sugalvoti, kaip švyturį išnaudoti turizmui. Gal kas nors norės ten vandens dviračius nuomoti“, - svarstė jis.

Seniausiu iki šiol stovinčiu (neperstatytu) švyturiu Lietuvoje laikomas esantis Ventės rage (statytas 1837 m.). Uostadvario švyturiui - 145 metai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder