Daugiabučių namų kiemai nėra "niekieno žemė", teigia aplinkosaugininkai

Pirmenybė – pėstiesiems, arba kuo išskirtinė gyvenamoji zona?

Nors didžiąją dalį bet kurio miesto sudaro įprasto eismo gatvės, yra tam tikros vietos, kur viskas vyksta lėčiau: tai – gyvenamoji zona.

Dideliais mėlynais ženklais, kuriuose – namai ir žaidžiantys vaikai, žymimose erdvėse išskirtinis dėmesys tenka pėstiesiems. Vis dėlto, net ir jiems būtina paisyti kitų eismo dalyvių.

Kaip nurodoma Kelių eismo taisyklėse (KET), pėstiesiems leidžiama judėti važiuojamąja kelio dalimi visoje gyvenamojoje zonoje. Tačiau yra speciali sąlyga: jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui.

Be to, gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones: automobilius, motociklus, dviračius, el. paspirtukus ir kt. Ši nuostata galioja ir daugiabučių kiemuose bei kitose stovėjimo aikštelėse.

Vis dėlto, vertėtų pirmiau įsitikinti, kad aikštelėje nėra judančių transporto priemonių, arba jų vairuotojai jus mato, ir tik tada eiti per ją.

Speciali išlyga dviratininkams

Įdomu tai, kad gyvenamosiose zonose dviračių vairuotojams taikomi kiek kiti reikalavimai, nei numatyta kituose KET punktuose.

Nurodoma, kad šioje erdvėje jiems netaikomas reikalavimas važiuoti viena eile, taip pat kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto.

Panašūs reikalavimai taikomi ir dviračių gatvėse. Jos skirtos mišriam – motorinių ir ne motorinių transporto priemonių – eismui.

Tokioje gatvėje dviratininkai, taip pat elektrinių mikrojudumo priemonių – tokios yra el. paspirtukai ir kt. – vairuotojai gali važiuoti daugiau nei viena eile ir nebūtinai kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto.

Tiek čia, tiek ir gyvenamosiose zonose draudžiama lenkti. Tačiau dviračių gatvėse leidžiama važiuoti kiek didesniu greičiu – iki 30 km/val.

Ne vieta kelių „ereliams“

Kalbant apie eismą gyvenamojoje zonoje, čia draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/val. greičiu – tai galioja ir dviračiams bei kitoms ne motorinėms transporto priemonėms.

Šioje erdvėje draudžiama stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti, pavyzdžiui, žiemą nuvalyti sniegą ir pan.

Taip pat draudžiama stovėti didesnės kaip 3,5 t didžiausios leidžiamosios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas.

Žinoma, mažai tikėtina, kad miestuose esančiose gyvenamosiose zonose kas nors gatvėje laikytų traktorių ar sunkvežimį, tačiau taisyklėse yra numatytas šis draudimas.

Galiausiai, KET numatytas ir draudimas transporto priemonėms lenkti viena kitą gyvenamojoje zonoje. To nepadarysite ir stovėjimo aikštelėse, esančiose tiek daugiabučių kiemuose, tiek ir prie prekybos centrų.

Norisi palenktyniauti? Lietuvoje yra bent kelios vietos, kur tai galima padaryti legaliai, už simbolinį ar kitą mokestį. Patikėkite, tai – kur kas pigiau ir saugiau, nei bandant lenktyniauti įprasto eismo gatvėse.

Vairuotojui saugumo jausmą sustiprins ir tinkamai pasirinktas privalomasis draudimas. „Swedbank“ privalomąjį vairuotojų draudimą galima greitai ir patogiai įsigyti internetu – vos per kelias minutes.

Jis suteikia net 10 skirtingų pagalbos kelyje, taip pat – ir gyvenamojoje zonoje, paslaugų, o pasirinkus e. sąskaitos automatinio apmokėjimo būdą, galėsite džiaugtis mažesne įmoka.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder