Atlikdami tyrimą mokslininkai analizavo 480 vyrų ir moterų bei 189 šimpanzių smegenų magnetinio rezonanso tomografijos duomenis. Iš pradžių jie nustatė, kad abiejų rūšių smegenys abiejuose pusrutuliuose buvo daugiausia simetriškos ir turėjo daug panašių anatominių struktūrų grupių, ypač prefrontalinės žievės srityse.
Tuo tarpu smegenų senėjimo procesas skyrėsi, paveikdamas evoliucijos metu susiformavusias žmogaus smegenų sritis, rašo „Nature“ leidinys.
Žmonių atveju pagrindiniai senėjimo pokyčiai paveikė priekinę smegenų dalį, įskaitant prefrontalinę žievę.
Šios sritys dalyvauja pažintinėse funkcijose, kalboje, atmintyje, laiko suvokime ir sprendimų priėmime.
Šimpanzių centrinės struktūros, susijusios su įpročių formavimusi, senėjo greičiau. Su regos apdorojimu ir motoriniais įgūdžiais susijusios sritys abiejose rūšyse senėjo lėčiausiai.
„Taigi, smegenų sritys, išsivysčiusios žmogaus evoliucijos metu paskutinėmis, paseno pirmiausia“, – teigė mokslininkai.
Vėliau jie palygino šimpanzių smegenų senėjimo dėsningumus su rezus makakų ir babuinų smegenų senėjimo dėsningumais ir padarė išvadą, kad spartesnis didžiosios prefrontalinės žievės senėjimas gali būti unikalus žmogaus smegenų evoliucijos procesas.
Rezultatai turi svarbią reikšmę siekiant suprasti su amžiumi susijusių neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, mechanizmus.
Dabar mokslininkai išsamiai tirs, kaip prefrontalinės žievės degradacija veikia ryšius su kitomis smegenų sritimis ir genų raiškos profilius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą