Po širdies smūgio gesusį žaidėją Vilniuje gelbėjo teisėjas: „Kvėpavimas buvo dingęs“

Lietuvos futbolo A lygoje daug metų teisėjavęs Jurijus Paškovskis trečiadienio vakarą vėl paėmė švilpuką, kad po pagrindinių darbų vėl galėtų užsiimti savo hobiu – teisėjavimu. Tačiau per Vilniaus vasaros lygos rungtynes nutikusi nelaimė 53 metų arbitrą privertė griebtis savo tikrojo amato – gelbėti žmogaus gyvybę.

Vasaros futbolo lygos rungtynės trečiadienį staiga sustojo.

Žvėryno stadione vakare keturios komandos varžėsi viena prieš kitą dviejose aikštės pusėse, kai praėjus apie 10 žaidimo minučių pasigirdo šauksmai.

Daug metų Vilniaus mėgėjų čempionatuose žaidžiančios futbolo komandos „Pilk“ žaidėjui 56-erių Dariui Urbonavičiui nutiko kažkas rimta.

„Jis pradėjo rungtynes, tada pasiprašė keitimo, pastovėjo minutę ar pusantros, žengė link vartų, tarsi norėdamas prisilaikyti, bet tada krito, susmukęs ir išskleidęs rankas į šalis, – 15min pasakojo kitas „Pilk“ žaidėjas Darius Druškauskas. – Pripuoliau aš ir vartininkas. Iškart pamatėme, kad padėtis prasta – Dariaus veidas pilkėjo, akys tapo drumzlinos.“

Į pagalbą puolė du vyrai – „Gulbinų“ komandos žaidėjas Jurgis Garšva, pagal profesiją reanimatologas, ir teisėjas Jurijus Paškovskis, pagal profesiją – paramedikas.

„Aš teisėjavau kitoms komandoms, kai išvydau, kad kitoje aikštės pusėje kažkas sukniubo. Išgirdau, kad kažkas pradėjo kviesti mane: „Jura, Jura!“ – prisiminė J.Paškovskis.

53 metų teisėjas yra dirbęs A lygoje, taip pat vykęs su mūsų šalies arbitrų brigadomis į tarptautines varžybas, bet sulaukęs 50-ies metų pagal visas tradicijas perėjo į mėgėjų futbolą.

Išgirdęs pagalbos šauksmą, jis sustabdė savo rungtynes ir nuskubėjo aiškintis suklupusio žaidėjo būklės.

„Žiūriu, kad kvėpavimas stringa, – prisiminė J.Paškovskis. – Pabandžiau patikrinti vyzdžius – jie tarsi vienodi, bet žmogui kuo toliau, tuo sunkiau darėsi kvėpuoti. Netrukus pastebėjau, kad kvėpavimas po truputį dingsta.“

Ir šalia buvusiam komandos draugui susidarė įspūdis, jog bendražygis keliauja į nebūtį.

„Aš įjungiau laikmatį, norėjau skaičiuoti pulsą, bet jo nebebuvo, – sakė D.Druškauskas. – Darius pateko į komą, jį ištiko klinikinė mirtis.“

Tuo metu J.Garšva ir J.Paškovskis ėmėsi gaivinimo veiksmų. Pakeisdami vienas kitą jie darė dirbtinį kvėpavimą apie penkiolika minučių, kol atvyko greitoji pagalba.

„Kol spaudėme, kvėpavimas atsinaujindavo. Tik nustodavome – vėl strigdavo. Pasikeisdami darėme vieną, antrą, trečią kartą, kol atvyko du ekipažai“, – sakė J.Paškovskis.

Paramedikų ir reanimacijos mašinomis atkeliavę medikai perėmė darbus bei pajungė dirbtinį širdies masažą.

„Žaidėjas pradėjo kvėpuoti, bet tada prasidėjo širdies skilvelio virpėjimas – teko panaudoti defibriliatorių, prireikė elektrošoko“, – teigė J.Paškovskis.

„Jis jau buvo atgavęs kvėpavimą ir net reagavo: kai paklausiau „Dariau, kur tavo telefonas“, atsakė, kad „tašėje“. Vadinasi, buvo sąmoningas, – pasakojo D.Druškauskas. – Bet prireikė elektrošoko, o tada vaizdas buvo klaikus – buvo aišku, kad jam sulaužys šonkaulius.“

Futbolininkas buvo nuvežtas į Santariškių klinikas, iš pradžių pateko į reanimacijos skyrių, bet viskas krypo į gera.

„Paskui gydytojai konstatavo, kad užsikimšo trys kraujagyslės, viena jų – pagrindinė. Jau vėliau jis pats pasakojo, kad medikai pravalė kraujagysles. Po pusantros valandos mačiau, kad jį pervežė į intensyvios priežiūros palatą, – Darius jau buvo atsigavęs, – pasakojo komandos draugas D.Druškauskas. – Šįryt kalbėjomės – šneka normaliai. Aišku, skauda krūtinę dėl šonkaulių, bet jis atsistatinėja.“

Rungtynės vyko po 20 val., kai Vilniuje saulė taip stipriai nebeplieskė, bet temperatūra dar galėjo siekti apie 25 laipsnius šilumos.

Bendražygiai pasakojo, kad prieš įvykstant mikroinfarktui aktyviai laiką mėgstantis leisti D.Urbonavičius važiavo motociklu, maudėsi, žaidė padelį, o tada nuskubėjo į futbolą.

„Karštis ir krūvis turbūt susidėjo. Kartais reikia pažiūrėti ir į pasą, – apie 56 metų žaidėją sakė J.Paškovskis. – Galbūt verta sumažinti krūvius.“

O komandos draugai pažymėjo, kad bendražygiui pasisekė dėl skubiai ir profesionaliai veiksmus atlikusių J.Garšvos ir J.Paškovskio.

„Manau, kad gyvybės išsaugojimą jie lėmė labiausiai, – buvo dėkingas D.Druškauskas. – Laiku spėta suteikti pirmąją pagalbą.“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder