Politologas: tikimybė, kad bus priimtas Civilinės sąjungos įstatymas, artima nuliui

Pasak pašnekovo, šį klausimą į Seimą atsinešusi Laisvės partija padarė klaidą nenubrėždama raudonų linijų koalicijos parteriams, o „nesuvokiamas delsimas lėmė tai“, kad civilinė sąjunga atsidūrė kadencijos pabaigoje. 

„Kai koalicijos partneriai savo tikslus jau pasiekė, nebeliko jokių derybų objektų ir galimybės sutrukdyti koalicijos partnerių reformas iki kol nebus priimti LGBTQ+ žmonėms reikalingi įstatymai. Galimybė buvo prarasta“, – konstatavo politologas. 

LGBTQ+ bendruomenė kėlė lūkesčius ir dėl kitų jai svarbių klausimų.

Štai Lietuvoje iki šiol galioja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymasׅ, kitaip dar vadinamas „gėjų propagandos“ draudimu.

Nors Seime būta siūlymų šio įstatymo atsisakyti, tačiau tokia iniciatyva žlugo nepaisant to, kad Strasbūro teismas pripažino pažeidimą „Gintarinės širdies“ byloje, susijusioje su informacijos ribojimu apie LGBTQ+ nepilnamečiams asmenims.

Be to, M. Kluonis įvardijo ir dar vieną aspektą, galėjusį nuvilti rinkėjus, – Teisingumo ministerija, vadovaujama laisvietės Ewelinos Dobrowolskos, atsiėmė vadinamąsias neapykantos kalbos pataisas, pagal kurias LGBTQ+ asmenis niekinančius žmones policijai būtų lengviau nubausti administracine tvarka.

Panašu, kad valdantiesiems nepavyksta įgyvendinti su žmogaus teisėmis susijusių iniciatyvų, nors dalis Seimo narių pirmaisiais metais žadėjo – prasidės žmogaus teisių pavasaris.

Tačiau panašu, kad šis pavasaris buvo pakankamai niūrus. O po kitų Seimo rinkimų laukia 4-erių metų žiema, sako M. Kluonis.

– Kaip manote, kokios politinės aplinkybės tai lėmė? – jarmo.net pasiteiravo M. Kluonio.

– Sakyčiau, kad silpnas žmogaus teisių pozicijas, Laisvės partijos pozicijas koalicijoje, rinkiminių pažadų neįgyvendinimą lėmė tai, kad ši partija norėjo būti valdančiojoje koalicijoje bet kokia kaina. Ir savo rinkiminių nuostatų neįtraukimu į koalicijos programą nenubrėžė raudonųjų linijų. 

Toks siekis praėjo nebe pasekmių, nes, matyt, dar derybų metu būsimi koalicijos partneriai suvokė, kokie silpni derybininkai yra Laisvės partijos atstovai ir kad jie dėl partijos programos neaukos politinių postų, su jais ateinančių didesnių atlyginimų, galimybių įdarbinti partiečius, kitų privilegijų. Kai labai norisi būti valdančiojoje koalicijoje, tai derybinės pozicijos aiškiai susilpnėja. 

Antras momentas būtų tas, kad Laisvės partija nepagrįstai ilgai delsė teikti per 100 dienų žadėtus pateikti siūlymus. 

Ironiška, kad 2012-2016 m. Seime pasiūlymai dėl Lyties keitimo, Nepilnamečių apsaugos įstatymo keitimo buvo pateikti anksčiau nei 2020-2024 m. kadencijoje, o Partnerystės (įstatymas) – panašiu metu. 

Ir toks nesuvokiamas delsimas lėmė tai, kad įstatymai, susiję su LGBTQ+ teisėmis, buvo nukelti kadencijos pabaigai. Kai koalicijos partneriai savo tikslus jau pasiekė, nebeliko jokių derybų objektų ir galimybės sutrukdyti koalicijos partnerių reformas iki kol nebus priimti LGBTQ+ žmonėms reikalingi įstatymai. Galimybė buvo prarasta. 

Trečias momentas – gana arogantiška pozicija savo rinkėjų atžvilgiu, kai buvo pareiškiama, kad žmogaus teisių klausimai nėra derybų objektas, kas reiškia, kad koalicijos partneriai galės įgyvendinti savo koalicijos programas nesiderėdami, kaip įgyvendinti žmogaus teises. 

Ir taip buvo prarasta istorinė galimybė, kurios, tikėtina, kitus 4 ar 8 metus neturėsime

– Tačiau rinkėjai turėjo lūkesčių. Kokių lūkesčių LGBTQ+ bendruomenė turėjo rinkdama save progresyviais vadinamus politikus? Dabar, kai kadencija jau eina į pabaigą, jūsų vertinimu, ar šie politikai nors kiek tuos lūkesčius išpildė, ar kalbos tik ir liko kalbomis?

– Iš esmės lūkesčiai buvo paprasti ir telpantys į 3 punktus LGBTQ+ atžvilgiu: Partnerystės įstatymas, Lyties keitimo įstatymas ir homofobiškų rusija dvelkiančių nuostatų išėmimas iš Nepilnamečių apsaugos įstatymo. 

Ir dar vienas lūkestis buvo, kad tai bus daroma nevilkinant proceso. Vietoje to buvo užvėluota tiek su partneryste, tiek po jos atmetimo Seime su Civilinės sąjungos įstatymu. 

Nepilnamečių apsaugos įstatymas, pateiktas jau antroje kadencijos pusėje, buvo atmestas. 

Lyties keitimo įstatymo iš viso nebeliko – jis nebuvo pateiktas.

Iš esmės buvo žadėta padaryti 3 darbus, bet vietoje to imituojama veikla, delsiama, nenumatoma porą žingsnių į priekį, kas vyks atmetus – kad iš karto reikia teikti kitą variantą. 

Ir gana arogantiškai aiškinama rinkėjams, kad nieko jums išties nežadėjome, nežadėjome per 100 dienų, ir dar didesnėmis frazėmis, kaip buvo išsakomi nuogąstavimai apie tai, kad įstatymas nebus priimtas.

Iš aišku po to buvo kaltinami socialdemokratai ir liberalai, kad irgi nepakankamai palaikė, nors turėjo savo programose.

Aš tikrai sakyčiau, kad liberalų ir socialdemokratų, kurie balsavo prieš partnerystę, elgesys yra idėjinių principų išdavystė, bet taip pat lūkesčių nepateisinimą lėmė ir Laisvės partijos politikų nekompetencija. 

Iš esmės nė vienas iš 3 žadėtų punktų nebuvo pasiektas. 

– Jūsų vertinimu, ar dar yra šansų, kad šią kadenciją valdantieji dar spės priimti Civilinės sąjungos įstatymą ir jį pateikti pasirašyti prezidentui? O gal tokias viltis jau reikėtų palaidoti, nes prieš rinkimus nebeužteks balsų?

– Aš manau, kad labai mažai šansų. Bus langas lapkričio pradžioje, kai bus žinomi rinkimų rezultatai, bet dar posėdžiaus dabartinis Seimas, kuris galėtų tuo pasinaudodamas priimti įstatymą, nes nebebus rinkimų spaudimo. 

Tačiau gali būti, kad po rinkimų pasisukus politinei švytuoklei bus vengiama susisieti su palaikymu civilinei sąjungai, t.y. politikai, ypatingai iš Tėvynės Sąjungos, nebenorės už jį balsuoti. 

Be to, nedaug galimybių, kad rugsėjį, likus mėnesiui iki rinkimų, Civilinės sąjungos įstatymas bus įtrauktas į  Seimo sesijos, kuri prasidės rugsėjo 10 dieną, programą, dėl to, sakyčiau, kad tikimybė artima nuliui. 

– Kaip vertinate nuotaikas valdančiojoje koalicijoje dėl Civilinės sąjungos įstatymo? Ar laisviečiai nėra šiek tiek išduoti savo pačių partnerių?

–  Susidaro įspūdis, kad partneriai pasirodė didesniais matematikais nei Laisvės partija, žaidėjais, ir gerai apskaičiuodavo, kada turi neužtekti balsų. 

Kadangi Laisvės partija niekada jokių raudonųjų linijų nenubrėžė, tai yra lengva manipuliuoti balsais, nepalaikyti Civilinės sąjungos įstatymo. Jeigu civilinės sąjungos nepriėmimas būtų reiškęs, kad <...> nebus kitų projektų, svarbių koalicijos partneriams, būtų kitaip.

Tačiau kai yra pozicija nesiderėti dėl savo rinkėjams svarbių dalykų, nelaužyti rankų, kaip sako premjerė, aišku, yra lengva. 

Nepadėjo ir tai, kad buvo iškeistos ideologinės nuostatos į postus. 

– Bet įsivaizduokime tokį stebuklą, kad kažkokiu būdu Civilinės sąjungos įstatymas būtų priimtas, tai jį dar turėtų pasirašyti šalies vadovas. Kaip vertinate prezidento Gitano Nausėdos pasisakymus apie tai, kad Civilinės sąjungos įstatymo Seimui nereikėtų išplauti per užpakalines duris? Pavyzdžiui, Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos vertinimu, prezidentas įstatymą palygino su analiniu seksu. O kaip jūs interpretuojate šiuos žodžius? Kokią žinutę prezidentas ištransliavo visuomenei?

–  Iš esmės prezidentas niekada neslėpė savo neigiamos ir priešiškos pozicijos LGBTQ+ žmonių atžvilgiu. Kadencijos pradžioje Prezidentūroje buvo rengiamos bendros konferencijos su <...>  homofobišku Laisvos visuomenės institutu. Prezidentas ne kartą yra išreiškęs palaikymą pasityčiojančiam iš LGBTQ+ bendruomenės teisių Artimo ryšio įstatymui.

Aš esu tikras, kad dabartinis prezidentas vetuotų Civilinės sąjungos įstatymą net jeigu jis būtų priimtas. Tada nelabai svarbus tampa ir mano minėtas langas lapkritį jo priėmimui, nes veto kitas Seimas greičiausiai neatmestų. Ir panašu, kad po prezidento rinkimų šalies vadovas nebus, deja, pasikeitęs Pasityčiojantis požiūris į LGBTQ+ žmones iš Prezidentūros išliks. 

Sakyčiau, kad iš prezidento nėra ko tikėtis, kad jis kaip nors prisidėtų prie LGBTQ+ žmonių teisių gerinimo.

– Jūs Civilinės sąjungos įstatymą kritikuojate. Esate pasakęs, kad jis gali net pabloginti situaciją. Ar galite išdėstyti savo argumentus, kodėl jūs taip galvojate? 

–  Taip, tikrai galiu. Šis įstatymas, žvelgiant iš politinės pusės, yra Laisvės partijos pažadų išpildymo imitacija, mano nuomone. Jis nesuteikia šeimos statuso tos pačios lyties poroms, jų vaikams, ir įtvirtina iš esmės antrarūšį statusą. 

Tai tikrai nebuvo žadėta 2020 m. rinkimuose ir atrodo, kad su laiku, deja, tikslu tapo bet kokio turinio įstatymo priėmimas, o ne LGBTQ+ žmonių interesai.

Tai labai atsispindėjo ir peticijoje, kurioje buvo parašai dėl Partnerystės įstatymo priėmimo, bet nekelti jokie reikalavimai to įstatymo turiniui.

Mano įsitikinimu, turinys ir šeimos statusas yra svarbūs momentai, kurie neturėtų dingti iš įstatymo kaip kompromisas. Dėl to kompromiso net neturėtų būti. Taip pat kaip ir teisės aktai neturi būti rengiami tam, kad būtų imituotas pažadų išpildymas. 

Pagaliau tokie įstatymai, teisės aktų priėmimas įšaldytų LGBTQ+ teisių progresą, nes oponentai dengtųsi tuo, jog tokio teisinio reglamentavimo neva pakanka.

(Įstatymas) panaikintų įsipareigojimą  keliančią tos pačios lyties šeimų padėtį ir panaikintų Civiliniame kodekse įtvirtintą partnerystę, kas reikštų, kad tos pačios lyties porų šeimos liktų antrarūšiame statuse priėmus tokį įstatymą. 

Dėl to manau, kad kartais mažiau gali būti daugiau ateityje. 

– Ar politikams, įskaitant ministrus, pavyko įgyvendinti bent kokias teigiamas LGBTQ+ teisių iniciatyvas?

– Taip. Pirmiausia paminėčiau Teisingumo ministeriją, nors ji veikė lėtokai, ir, sakyčiau, bailokai, kai atsiėmė projektą dėl neapykantos kurstymo, neapykantos kalbos baudimo administracine tvarka. 

Vis tik ji nuveikė tam tikrus darbus, kurių kitų partijų ministrai nebūtų nuveikę. Išskirsčiau iš šių iniciatyvų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl Nepilnamečių apsaugos įstatymo ir palaikymo pilietinėms inciatyvoms, pavyzdžiui, kai Tolerantiško jaunimo asociacija iškėlė bylas teismuose dėl partnerystės ir santuokos, tai Ewelina Dobrowolska tikrai gali būti laikoma ta ministre, kuri tikrai skyrė laiko LGBTQ+ žmonių teisėms. 

Nors, pavyzdžiui, dėl Lyties keitimo įteisinimo pasiūlymų – paradoksalu – daugiau buvo pateikęs homofobiškas buvęs Teisingumo ministras Juozas Bernatonis. 

Translyčių asmenų dokumentų keitimo neminiu sąmoningai, nes visi gerinimai, kaip man susidaro įspūdis ir yra žinoma, vyksta tyčia palaipsniui, kad būtų galima imituoti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo vykdymą byloje L. prieš Lietuvą nevykdant jo iš esmės, nepriimant Lyties keitimo tvarkos įstatymo. 

Tačiau teigiamai vertinčiau Sveikatos apsaugos ministro iniciatyvas bent įsakymo lygmeniu pagerinant translyčių žmonių padėtį ar kraujo donorystės homoseksualiems vyrams pokyčius, kai buvo leista duoti kraujo. 

Apibendrinant, sakyčiau, kad ši Vyriausybė buvo viena draugiškiausių arba draugiškiausia LGBTQ+ žmonių teisių atžvilgiu. 

– Didele problema šalyje išlieka homofobija. Skelbiama, kad Lietuvoje homofobišku požiūriu pasižymi kraštutinės dešiniosios ir kraštutinės kairiosios organizacijos. Kokią jos daro įtaką politiniam laukui ir visuomenės nuostatoms?

– Iš esmės kraštutinių kairiųjų, kurie siekia Sovietų Sąjungos atkūrimo, įtaka yra niekinė beveik. Daugiau įtakos daro galbūt Rusijos propaganda, bet ją uždraudus ji taip pat susilpnėjo. Kraštutinių dešiniųjų įtaka taip pat irgi silpna, nors kai kurios tendencijos rodo, kad kraštutinė dešinė turi potencialo stiprėti. 

Apskritai Lietuvos politinis laukas šiuo metu, kur matyčiau didelę problemą, yra pataikavimas kraštutinei dešiniajai, vadinamų tradicinių, įsitvirtinusių partijų lygmeniu, orientavimasis į jų rinkėją, ypatingai į šeimų maršo dalyvių nuostatas palaikantį rinkėją, ką turbūt lemia ir įsitikinimas, kad į antrą (prezidento rinkimų) turą pateks Vėgėlė, tai bandoma pataikauti jo rinkėjams ir manoma, kad rinkėjas, kuris, kuris yra į kairę nuo Vėgėlės rinkėjo, neturės už ką balsuoti kaip tik už jo oponentus.

Didžiausią nerimą kelia ne kraštutinės dešiniosios ar kairiosios partijos, bet nepilnamečių apsaugos įstatymo, artimo rusijai, nepakeitimas Seime.

Tai rodo, kad tos partijos, kurios yra Seime, kurios balsuoja prieš nepilnamečių apsaugos įstatymo keitimą, yra lygiai taip pat homofobiškos kaip ir tos kraštutinės dešiniosios organizacijos. Man šio įstatymo nepakeitimas kelia didesnį nerimą nei kraštutinės dešinės veikla. 

– Kalbant apie visuomenines iniciatyvas, birželį vyks „Pride“ renginys. Ar ketinate jame dalyvauti? Kodėl šios eitynės yra reikalingos?

– Aš jose ketinu dalyvauti ir manau, kad pirmiausia eitynės reikalingos tam, kad parodytume LGBTQ+, juos palaikančių žmonių aktyvumą, matomumą, kadangi politikai linkę remtis matomomis visuomenės grupėmis. Ir jeigu ta grupė matoma, tai ji keičia viešąjį diskursą. Tai buvo gana matoma 2020 metais su įvykusia Laisvės partijos sėkme.

O dar labiau matėsi su vadinamu šeimų maršu, kuris iš pradžių sutraukė nemažą palaikymą, ir veikė gana aktyviai, sakyčiau, net agresyviai. Nors dabar jie pranyko kaip politinis veikėjas, bet jų tas aktyvumas pakeitė diskursą, t.y. pakeitė jį į kraštutinę dešinę. 

„Pride“ renginiai kreipia diskursą į LGBTQ+ žmonių teisių atstovavimą. Kas šiek tiek trukdo tam – LGBTQ+ trūksta agresyvumo siekiant pademonstruoti savo gebėjimus susitelkti politiškai viešojoje erdvėje.

Tai aš manau, kad jeigu vyksta politinis renginys, sutelkiantis žmones, tai yra teigiamas dalykas ir dėl to „Pride“ renginiai svarbūs ir ketinu juose dalyvauti. 

– Artėja net 3 rinkimai – Prezidento, Europos parlamento ir Seimo. Kaip manote, kokį vaidmenį juose vaidins LGBTQ+ teisių klausimas?

– Manau, kad šis vaidmuo bus minimalus, nes iš esmės visi kandidatai, kaip minėjau, yra pataikaujantys kraštutiniam dešiniajam diskursui, išskyrus vienintelį Dainių Žalimą, kuris yra Laisvės partijos kandidatas, jis greičiausiai mažiausiai siekia šių rinkėjų balsų.

Tai, kad jų siekia konservatoriai, matome iš Lauryno Kasčiūno paskyrimo ministru, kas yra aiškus reveransas kraštutinės dešinės rinkėjams.

Dėl to tikėtina, kad bus kaip tik atvirkščiai – pasisakoma prieš LGBTQ+ teisių plėtrą. Tam tikrą vaidmenį vaidina ir Laisvės partija, kuri atlieka iš esmės Lietuvos-lenkų rinkimų akcijos vaidmenį, kurį vaidino lenkakalbių balsavime, t.y. sutraukė balsus. Bet nesitikima, kad ji ką nors pakeis, greičiausiai bus opozicijoje.

Kitos partijos turi mažai intencijų ir iniciatyvų pasisakyti už LGBTQ+ teises. Kiek man žinoma, šiuo metu vyksta diskusijos, ar išviso įtraukti partnerystę, Stambulo konvencijos ratifikavimą į partijų programas, netgi tų, kurios anksčiau buvo įsitraukusios.

Tai tikėtina, deja, kad tas vadinamas pavasaris vėl virs kokių 4 metų žiema.