Pragaro vartai: giliausios ir baisiausios „skylės“ mūsų planetoje

Darvazos dujų krateris (Turmėnistanas)

Darvazos krateris kelia tokį siaubą ir asociacijas su pragaru, kad buvo pramintas „pragaro vartais". Daugiau kaip pusšimtį metų ši žemėje žiojėjanti 60 m skersmens ir 30 m gylio skylė liepsnoja ir negęsta - tai dega gamtinės dujos.

Dujų krateris buvo padegtas 1971 m., norint užkirsti kelią skirtis metanui. Tada gręždami gręžinį geologai aptiko požeminę tuštumą, į kurią įgriuvo gruntas, o paskui ir gręžinio bokštas, ir kilo nuogąstavimų, kad iš gelmių į Žemės paviršių ims aktyviai veržtis susikaupęs metanas.

Nuo tada užgesinti liepsnojančio kraterio taip ir nepavyko, nors pernai Turkmėnistano vyriausybė ir nurodė sukurti būdą atsikratyti šios amžinosios ugnies ir uždaryti baisiąją duobę.

Bingemo kanjonas (JAV)

Tai yra vienas didžiausių Žemėje žmogaus sukurtas kasinys, kurio gylis siekia 1,2 km, o plotis - 4 km. Bingemo kanjonas įeina į JAV nacionalinių istorinių paminklų sąrašą.

Vario rūdos čia buvo rasta ir ji pradėta kasti 1850 m., ir iki šiol jos atsargos neišseko. Iki 2004 m. čia buvo iškasta virš 17 mln. tonų vario, 715 t aukso, 5900 t sidabro, 386 tūkst. t molibdeno, taip pat randama platinos, nikelio, seleno. Čia kasama atviruoju būdu. Šiuo metu čia dirba beveik pusantro tūkstančio žmonių.

„Didžioji skylė" (PAR)

Milžiniškas deimantų telkinys, vadinamas kimberlitiniu vamzdžiu „Didžioji skylė", šiuo metu jau nebeegzistuoja. Šis karjeras buvo eksploatuojamas nuo 1866 m. iki 1914 m., ir per tuos metus kalnakasiai išgavo 14,5 mln. karatų.

Čia buvo rasti visame pasaulyje garsūs milžiniški deimantai, bet tai - jau kita istorija. Išsekusio telkinio vietoje liko žiojėti milžiniška kiaurymė, žavinti ir gąsdinanti turistus. Kai čia vyko darbai, „Didžiosios skylės" gylis siekė 240 m, o dabar ji yra iš dalies užpilta gruntu ir užpildyta vandeniu.

Ryto šlovės ežeras (JAV)

Ryto šlovės ežeras yra Jeloustouno nacionalinio parko aukštutinio geizerio baseine. Tai karštas šaltinis, kuriam ypatingą spalvą suteikia termofilinės bakterijos, gyvenančios vandenyje. Geizeris išsiveržia padidėjus šios vietovės seisminiam aktyvumui. Karštame žydrame vandenyje gyvena chemotrofai, o baseino pakraščiuose - melsvabakterės, dėl kurių vanduo nusidažo visomis spektro spalvomis, įskaitant geltoną, žalią, oranžinę, raudoną ir rudą.

Didžioji žydroji skylė (Belizas)

Dangaus žydrumo karstinė įgriuva yra Belizo vandenyse, to paties pavadinimo barjerinio rifo teritorijoje. Ji yra beveik idealaus apskritimo formos, skersmuo - apie 300 m, o gylis - 124 m. Prieš šimtus tūkstančių metų čia atsirado ola, o po paskutiniojo ledynmečio, kai vanduo pakilo ir užliejo šią sausumos dalį, olos skliautas įgriuvo, sudarydamas smegduobę. Apie šią nuostabią „mėlynąją akį" pasaulis sužinojo iš garsiojo Žako Ivo Kusto (Jacques-Yves Cousteau): būtent jis Didžiąją žydrąją skylę įtraukė į geriausiai nardyti tinkamų vietų sąrašą ir išmatavo jos gylį.

Dajeviko telkinys (Kanada)

Ši „dviguba skylė" - ne kas kita kaip du karjerai, kuriuose kasami deimantai; gavyba čia vyksta nuo 2011 m. Telkinį sudaro keturi kimberlitiniai vamzdžiai, o iš aukštai du didžiuliai karjerai labai primena Bingemo kanjono skylę.

Karjerų gylis - 250 m. Įdomiausia yra tai, kad iš paukščio skrydžio aukščio karjerai atrodo it skylės ežere, kažkodėl neužliejamos vandeniu. Iš tiesų karjerai yra saloje, užimdami praktiškai visą jos plotą. Todėl iš viršaus ir atrodo, kad jos išraustos tiesiog vandenyje.

„Ledo kubo" observatorijos gręžinys

Gręžinys, esantis neutrinų observatorijos „IceCube" teritorijoje - gilaiusias iš visų, išgręžtų per visą Antarktidos tyrinėjimo istoriją. Jo gylis - 2,5 km. Po ledu įtaisyti tūkstančiai daviklių ir dėl to prieš 10 metų buvo aptikta 28 neutrinai (elementariosios dalelės, susidarančios vykstant branduolinio skilimo reakcijoms), mokslininkų manymu atsiradę už Saulės sistemos ribų. Šis atradimas padės tyrinėti kosmosą.

Kimberlitinis vamzdis „Mir" (Rusija)

Didžiausio Rusijoje deimantų karjero gylis - 525 m, o skersmuo - 1,2 km. Ši milžiniška „skylė" Jakutijoje yra tokia didelė, kad 2001 m. „Mir" buvo pripažintas pavojingu darbininkams ir gavyba atviruoju būdu buvo nutraukta. Dabar čia yra įrengta apžvalgos aikštelė, o vaizdas iš jos kelia vienu metu ir baimę, ir nuostabą ir susižavėjimą.

Drakono arba Žydroji skylė (Kinija)

Ši skylė po žeme į gylį nusitęsia daugiau kaip 300 metrų, ir kinai ją vadina „drakono skyle". O dar ji vadinama „žydrąja Jongle skyle", pagerbiant vieną iš Mingų dinastijos imperatorių. Yra ir dar vienas šios smegduobės pavadinimas - žvejai ją vadina „Pietų Kinijos jūros akimi".

Drakono skylė yra Paraselio salų rajone ir atsirado saloms formuojantis. Ši įgriuva jūroje yra giliausia iš panašių „žydrųjų skylių", tačiau tiksli jos atsiradimo priežastis dar neįvardyta. Mokslininkai toliau tiria „jūros akį".

Supergilus Kolos gręžinys (Rusija)

1997 m., jau nutraukus darbus, gręžinys Kolos pusiasalyje pateko į Gineso rekordų knygą kaip giliausias pasaulyje. Jo gylis - daugiau kaip 12 km, bet galėjo būti dar gilesnis, jeigu darbai nebūtų buvę netikėtai sustabdyti dėl lėšų trūkumo.

Apie priežastis, dėl kurių nebuvo pasiektas 13 km gylis, XX a. paskutiniame dešimtmetyje sklandė daug gandų. Egzotiškiausia versija - neva giliau skverbtis inžinieriams neleido pats šėtonas, kadangi toliau prasideda pragaras. Dabar gręžinys yra užkonservuotas.

Nors atliekant gręžimo darbus ir buvo gauta nemažai įdomių ir svarbių geologinių ir geofizikinių duomenų, jais remiantis padaryti išvadų apie Žemės mantijos prigimtį nepavyko, norint tą padaryti tyrinėjimai turėjo būti tęsiami.

Yra žinoma, kad 5 km gylyje aplinkos temperatūra viršijo 70 laipsnių C, kai grąžtas nusileido iki 7 km - jau 120 C, o 123 km gylyje davikliai parodė 220 C.