Prie Šventosios - du kvapą gniaužiantys vandens viesulai

Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, pajūryje, netoli Šventosios, ties Monciškėmis susiformavo du vandens viesulai, o trečiasis liko tik piltuvo formos – vandens paviršiaus nepasiekė.

„Pavieniai vandens viesulai yra labai įprasti, kuomet ant įšilusio vandens atslenka vėsesnė oro masė, tačiau vienoje vietoje esantys 2 ar tuo labiau 3 viesulai jau rečiau pasitaiko“, – pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Viesulai užfiksuoti sekmadienį, apie 10 val. ryto.

Anot specialistų, vandens viesulai dažniausiai nepavojingi tiems, kurie yra sausumoje, nes vos pasiekę krantą išnyksta. Be to vandens viesulai prie kurių matomi vandens purslai, yra pavojingesni. Juose vėjo keliamoji galia gana didelė, todėl jie gali ne tik siurbti vandenį į viršų, bet ir apversti nedidelius laivelius. Esant vandenyje geriau nesiartinti prie tokio gamtinio siurblio.

Kaip portalui Delfi yra sakiusi Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė, viesulai ima formuotis tada, kai oro masių persitvarkymas vyksta aukštutinėje atmosferoje ir ima skverbtis labai šaltas oras, o tuo tarpu prie žemės yra labai šilta. Taip išbalansuojama atmosferos būsena ir susidaro palankios sąlygos intensyviai konvekcijai.

Viesulai pajūryje prie Šventosios.

© Arūnas Milašius

„Viesulas – tai nutįsęs „straublys“ iš debesies, kuris kartais pasiekia žemę, o kartais lieka kaip piltuvėlis. Jam susidaryti reikia ypač didelio atmosferos nepastovumo, kuris išsivysto debesyje ar jų grupėse – supercelėje, kaip sakant – miniatiūrinis ciklonas. Nuo debesies nusidriekusiame „straublyje“ formuojasi žemo slėgio sūkurys, kuris traukia viską į save, sukasi ir veikia tarsi siurblys. Ciklonas veikia panašiai kaip viesulas, tik pačios sistemos mastelis yra visai kitas“, – aiškino specialistė.

Viesulai dažniausi ten, kur yra didžiausias paviršiaus įšilimas ir kur pirmiausiai patenka atogrąžų oras, atkeliaujantis iš pietryčių, pietų ar pietvakarių. Viesului susidaryti reikalinga drėgmė, pakilimo mechanizmas ir didelė atmosferos nestabilumo energija.

Vandens viesulas primena tornadą, tačiau nėra toks pavojingas. Jis susiformuoja virš įšilusių vandenų, jį sudaro besisukantis kylančio drėgno oro stulpas. Vandens viesulai dažniausiai išnyksta pasiekę sausumą.

Rugpjūčio pradžioje Baltijos jūros pakrantėje Latvijoje taip pat susiformavo du vienas šalia kito vandens viesulai. Juos nufilmavo atostogauti atvykusi lietuvė.

Vandens viesulai Latvijoje, Baltijos jūros pakrantėje.

© Asmeninio albumo nuotr.

„Viesulai susiformavo ties Jurmalciems kaimu, Latvijoje, netoli Liepojos. Juos užfiksavau rugpjūčio 11 dieną. Visas reginys truko apie 15 minučių, o iš viso buvo susiformavę net keturi vandens viesulai“, – sakė vaizdais su Delfi skaitytojais pasidalijusi tautietė, kuri norėjo likti neįvardyta.