Tai Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Higienos instituto Psichikos sveikatos centru vykdomos visuomenės švietimo kampanijos savižudybių prevencijos tema tąsa.
Tiesus klausimas apie savižudybę nepaskatins nusižudyti.
Didelė dalis nusižudžiusių neturėjo jokių psichikos sutrikimų.
Žmonės, kurie kalba apie savižudybę, gali nusižudyti.
Žmonės, svarstantys apie savižudybę, viliasi pagalbos.
Turėdami klaidingus įsitikinimus apie savižudybės reiškinį, žmonės nepriima kito žmogaus problemų, blogos savijautos ar net rodomų savižudybės ženklų rimtai.
Nežinojimas, kaip kalbėtis šia tema ar baimė užduoti klausimą apie suicidines mintis dažnai sustabdo imtis pagalbos veiksmų. Dėl šios priežasties mitus paneigianti informacija laikoma itin reikšminga kiekvienam visuomenės nariui.
Be naujųjų vaizdo klipų, pastaruosius du mėnesius gyventojai ir kitomis priemonėmis buvo drąsinami nebijoti ir dažniau paklausti artimo žmogaus „kaip tu jauties?“, rasti laiko pokalbiui. Lauko stendų, ekranų, socialinių tinklų, spaudos reklama buvo akcentuojama bendravimo ir palaikymo svarba, siekiant išvengti savižudybės ar sumažinti jos grėsmę.
Šios temos svarbą savo sveikinimo kalba pabrėžė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiandien atidarydamas 7-ąją Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferenciją.
„Džiaugiuosi, kad šia jautria tema vis plačiau ir drąsiau kalbame visuomenėje, ne tik tarp specialistų. Pats sveikatos apsaugos sistemoje susidūręs su skaudžiais savižudybės atvejais, matau, kiek daug dar mūsuose yra mitų ir baimės paliesti šią temą“, – sako ministras.
Ministras, dėkodamas visiems konferencijoje dalyvaujantiems skirtingų profesijų ir sričių atstovams, džiaugėsi, kad šis Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro ir Lietuvos psichologų sąjungos renginys atneša naujas temas, tarptautines žinias ir metodus į mūsų šalį.
Be to, šiandien vykstančioje konferencijoje kalbėdamas apie visuomenės švietimo svarbą, ministras aptarė pokyčių sveikatos sistemoje svarbą.
Nuo kitų metų įsigaliosiantis naujos redakcijos Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims tvarkos aprašas numato ne tik aiškesnius visų dalyvaujančiųjų pagalbos procese vaidmenis bei atsakomybes, bet ir individualizuotos tęstinės pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims stiprinimą, emocinę pagalbą jų artimiesiems.
Rengiantis naujų nuostatų taikymui jau pradėti pirmieji mokymai greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, psichologams, medikams, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.
Sužinoti daugiau apie savižudybės reiškinį ir kaip jo išvengti, galima apsilankius nacionalinėje savižudybių prevencijos interneto svetainėje tuesi.lt.
Joje pateikiama informacija apie savižudybės rizikos ženklus, priežastis bei visuomenėje egzistuojančius mitus, taip pat pagalbos būdus ir galimybes konkrečioje savivaldybėje.
Svetainė pritaikyta visiems: savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esantiems žmonėms bei profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą