Psichologė apie sukčių metodus: „Jie žaidžia emocijomis, pauzė ir padėtas ragelis dažnai išgelbsti“

Kilus bent menkiausiam įtarimui svarbu padėti ragelį, nutraukti susirašinėjimą ir susisiekti su institucijomis oficialiais kontaktais.

Policija pabrėžia, kad kuo ilgiau žmogus kalba su sukčiumi, tuo didesnė tikimybė pasiduoti įkalbinėjimams ir padaryti klaidą, o finansų įstaigos primena – sukčiai dažniausiai siekia išvilioti prisijungimo duomenis, PIN kodus ar kitą identifikavimo informaciją.

Kodėl „pauzė“ veikia: emocija trumpam užgožia racionalų sprendimą

Klinikinė psichologė, Jungo krypties psichoterapeutė Kamilė Butkevičiūtė-Astrauskienė sako, kad daug apgavysčių suveikia ne dėl naivumo, o dėl to, kad sukčiai sąmoningai sukuria situaciją, kurioje žmogus ima veikti iš emocijos.

Sukčiavimo schemose dažnai siekiama sukelti intensyvų jausmą – nerimą, skubą, grėsmę ar net stiprų viltingumą – kad žmogus padarytų tai, ko šaltu protu šiaip nedarytų.

Tokiu metu kritinis mąstymas susilpnėja, o sprendimai tampa impulsyvūs.

„Pauzė – tai trumpas sustojimas, kuris grąžina kontrolę. Visada siūlau labai paprastą vidinį stabtelėjimą: pirmiausia įvardykite, ką jaučiate, – nerimą, skubą, spaudimą.

Tada įvardykite, kas su jumis daroma, kad jus verčia veikti čia ir dabar. Ir tik po to pereikite prie faktų: perskambinkite oficialiu numeriu, pasitarkite su artimu žmogumi, pasitikrinkite informaciją“, – sako K. Butkevičiūtė-Astrauskienė.

Tai liečia visus: kodėl pavojinga galvoti „man taip enutiks“

Viena žalingiausių nuostatų, anot K. Butkevičiūtės-Astrauskienės, yra „man taip nenutiks“. 

Ji mažina budrumą – o sukčiai nuolat ieško, į ką pataikyti: vienus labiau „užkabina“ finansinis nerimas, kitus – romantinės viltys, trečius – tariamas institucijos autoritetas. Kai tema žmogui tuo metu jautri, manipuliacija tampa ypač paveiki.

„Kai visuomenėje gajus įsitikinimas, kad apgauna tik patiklius, nukentėję žmonės dažniau gėdijasi ir slepia. O tai kainuoja brangiai – delsimas sumažina galimybę laiku sustabdyti veiksmus.

Reikia prisiminti: sukčiauti yra nusikaltimas, o kaltės jausmas neturi užrakinti žmogaus tyloje“, – pasakoja psichologė.

Autoriteto efektas ir įtikinamas tonas – dažnas kabliukas

Kampanija atkreipia dėmesį, kad sukčiai dažnai apsimeta banko darbuotojais ar pareigūnais, kalba įtikinamai, kuria oficialumo įspūdį ir skubina.

Psichologė aiškina, kad tokiose situacijose suveikia autoriteto efektas: žmogus ieško tvirto pagrindo ir gali per greitai patikėti institucijos vardu.

Todėl policija ir kampanijos partneriai primena: pareigūnai neprašo prisijungimo duomenų ar slaptažodžių, o finansų įstaigos neprašo konfidencialių duomenų telefonu ar žinutėmis.

Kilus spaudimui ar grėsmei („paskyra bus užblokuota“, „būtina patvirtinti“) – tai dažnas sukčiavimo požymis.

Ką daryti dabar pat?

Pasak K. Butkevičiūtės-Astrauskienės, vienas paprasčiausių būdų atpažinti spaudimą – įsiklausyti į skubinimą.

„Jei pasiūlymas galioja tik dabar ir jus verčia skubėti, tai dažniausiai yra signalas sustoti. Tikras pasiūlymas neišgaruoja per pusvalandį – o jei dingo, labai tikėtina, kad tai ir buvo kabliukas.“

Kampanija „Padėk ragelį“ ragina įsiminti aiškią veiksmų seką, kuri ypač svarbi emocinio spaudimo metu:

• Nutraukite pokalbį ar susirašinėjimą. Nesivelkite į diskusijas – kuo ilgiau kalbate, tuo daugiau erdvės sukčiui įtikinti.
• Neatskleiskite jokių duomenų (prisijungimo, PIN, kodų, kortelės informacijos) ir nepatvirtinkite mokėjimų, kurių patys nepradėjote.
• Padėję ragelį, patys paskambinkite bankui oficialiu numeriu (iš banko programėlės ar oficialios svetainės) ir pasitikrinkite informaciją.
• Įtarę sukčiavimą ar tapę auka – nedelskite ir praneškite 112.
• Įtraukite artimą žmogų. Psichologė pabrėžia, kad paprastas „pasitariu su kuo nors“ dažnai nutraukia manipuliacijos grandinę: sumažėja gėda ir baimė, o sprendimai tampa tikslesni.

Daugiau informacijos ČIA.