Pusantro tūkstančio metų nematė saulės: Egipte po dumblo sluoksniu aptiktas miestas

Kaip rašo „DailyGalaxy“, neseniai mokslininkai aptiko didelį požeminį statinį, senesnį nei 2500 metų. Jis rastas Tel el Faraino archeologinėje vietovėje, kuri tapatinama su senoviniu Buto miestu. Tyrėjai daro prielaidą, kad tai gali būti antraeilė šventykla arba kapavietė, nors galutinė objekto paskirtis dar nenustatyta.

Radinys tapo įmanomas sujungus palydovines nuotraukas ir geofizinius požeminių sluoksnių skenavimo metodus. Publikacijoje pažymima, kad toks požiūris leido išvengti chaotiškų kasinėjimų sudėtingame regione, kur darbą apsunkina šimtmečių kultūriniai sluoksniai ir reguliarūs potvyniai.

Archeologai aiškina, kad Buto miesto apgyvendinimo istorija itin paini: miestas gyvavo tūkstantmečius – nuo ikidinastinio laikotarpio iki ankstyvosios islamo eros. Dėl to kultūriniai sluoksniai persidengia, o tai labai apsunkina tyrimus. Be to, deltos dirvožemis dažnai prisotintas vandens, todėl tradiciniai kasinėjimai būna mažai efektyvūs.

Siekdama įveikti šiuos sunkumus, Kylio universiteto komanda kartu su Egipto mokslininkais pasitelkė nuotolinį zondavimą ir elektrinę tomografiją. Pirmiausia palydovinės nuotraukos padėjo nustatyti dirvožemio anomalijas, kurios galėjo rodyti paslėptus objektus. Vėliau mokslininkai pritaikė elektrinės varžos metodą, leidžiantį sukurti trimatį požeminės erdvės modelį.

„Šio tyrimo rezultatai demonstruoja geofizinių matavimų ir nuotolinio zondavimo duomenų derinimo efektyvumą, pateikiant labai tikslų vaizdą apie palaidotas gyvenvietes sudėtingame regione“, – teigiama žurnale „Acta Geophysica“ paskelbtame darbe.

Aptiktas statinys yra maždaug 20 ant 24 metrų dydžio ir glūdi 3–6 metrų gylyje. Jis datuojamas Egipto dvidešimt šeštosios dinastijos laikotarpiu – vadinamąja Saiso epocha, kai šalis po ilgų neramumų atgavo stabilumą.

Objekto viduje archeologai rado religinio pobūdžio daiktų: amuletų su deivių Isidės, Vadžet bei dievų Horo ir Beso atvaizdais. Ypatingo dėmesio sulaukė neįprastas amuletas su hibridine būtybe, jungiančia paviano, sakalo ir nykštuko pavidalo dievybės Pataikoso bruožus. Taip pat rastas steatito skarabėjus su faraono Tutmozio III vardu, tikriausiai naudotas kaip antspaudas.

Kaip pastebi tyrimo autoriai, rasti artefaktai – aukojimo dubuo, reljefas su deive Hator ir įvairios figūrėlės – liudija kultinę ar simbolinę statinio paskirtį.

Mokslininkai atkreipė dėmesį ir į statybos ypatumus. Prieš pradedant darbus, teritorija buvo specialiai išlyginta smėlio sluoksniu, kad būtų užtikrintas stabilumas nestabiliomis deltos sąlygomis. Tai rodo aukštą inžinerinio planavimo lygį.

Publikacijoje taip pat užsimenama apie maždaug 1500 metų pertrauką Buto apgyvendinimo istorijoje. Mokslininkai tai sieja su Nilo deltos vagų pokyčiais, dėl kurių teritorija tapo mažiau tinkama gyventi. Kai žmonės sugrįžo, jie pradėjo kurtis naujose vietose į rytus nuo senojo miesto. Ten archeologai aptiko nedidelių statinių, krosnių liekanų bei vėlesnių – helenizmo ir Romos laikotarpių – artefaktų.