Norint išmokti reguliuoti emocijas, neretai tenka pradėti nuo žodyno plėtimo ir mokėjimo savo jausmus įvardyti žodžiais, Latvijos radijo laidoje „Ar tai normalu“ pažymėjo psichologijos mokslų daktarė, klinikinė psichologė Ieva Bitė bei klinikinis, medicinos ir konsultacinis psichologas Aigaras Vilcanas.
Banglenčių sportas
Gyvename laikais, kai kalbėti apie emocijas tampa vis priimtiniau. Tačiau apie emocijų reguliavimo ryšį su įvairiomis gyvenimo sritimis, įskaitant į save nukreiptą agresiją, kalbama retai. Daugelis žmonių vis dar patiria akimirkų, kai jausmai tampa tokie intensyvūs, jog atrodo nebepakeliami. Pyktis, gėda, tuštuma, nerimas, beviltiškumas – kartais šie jausmai užlieja taip stipriai, kad žmogus ieško bet kokio būdo atsikratyti vidinės įtampos.
„Emocijų reguliavimas panašus į banglenčių sportą, kur labai svarbu pasirinkti tinkamą poziciją, kad banga mūsų neuždengtų, kad galėtume ją valdyti mes, o ne ji mus“, – pažymėjo klinikinė psichologė Ieva Bitė.
Gyvenime nebūna vienodų emocijų. Kartais jos sustiprėja, vėliau šiek tiek nurimsta, keičia viena kitą, o tada vėl viršų ima nauji jausmai. Tai vyksta lygiai taip pat, kaip banguoja jūra, todėl palyginimas su banglenčių sportu čia visai tinkamas.
Efektyvus emocijų reguliavimas nėra apie savitvardą ir juo labiau ne apie emocijų slopinimą. Tai gebėjimas suprasti, ką būtent aš jaučiu ir kaip su tuo susidoroti. „Didelė mūsų visuomenės problema ir viena iš emocinės disreguliacijos priežasčių – emocijų neigimas arba nuvertinimas. Dažnai su tuo susiduriame šeimose, kur į emocijas neatsižvelgiama, kur reikia tiesiog eiti, daryti ir pasiekti, vykdyti visus reikalavimus, o tai, kaip mes jaučiamės, nelaikoma svarbiu dalyku“, – teigė psichologė.
Labai dažnai tai lemia, kad žmonės visuomenėje nerodo emocijų ir viską laiko savyje, o vėliau namuose, kai prisikaupia per daug, išlieja jas ant artimųjų arba kartais – ant savęs pačių. „Jei aš išlieju savo emocijas ant kito žmogaus, tai nėra geras emocijų reguliavimas. Žinoma, aš tokiu būdu jas kažkaip reguliuoju, tarsi sumažinu, bet tai visiškai neefektyvu tiek man, tiek kitam žmogui. Tas pats pasakytina ir apie bandymus slopinti emocijas įvairiais būdais, įskaitant žalojimą sau“, – aiškino I. Bitė.
Nėra „gerų“ ir „blogų“ emocijų
Emocijų slopinimo naudojant alkoholį ar narkotines medžiagas taip pat negalima laikyti sėkmingu ar efektyviu reguliavimu. Tai jau nebe plaukimas banglente, o lėtas skendimas, pabrėžė psichologė. Panašiai veikia agresyvus ir pavojingas elgesys arba savižala (angl. self-harm). Tokiu būdu žmogus iš tikrųjų jų neišgyvena, o priešingai – slopina, todėl emociniai sunkumai tik stiprėja.
Tai nereiškia, kad žmogus niekada neturi pykti ar jausti skausmo – svarbu tik išmokti išreikšti šias emocijas sveiku ir saugiu būdu. „Pykti yra normalu, nes pyktis padeda mums gintis, saugoti savo ribas ir neleisti sau kenkti. Klausimas dažniausiai kyla dėl intensyvumo“, – paaiškino psichologė.
Reikia suprasti, kad neegzistuoja „geros“ ar „blogos“ emocijos. Per gyvenimą žmogus turi patirti jas visas, ir tai netgi pageidautina. Net tų emocijų, kurios mums atrodo „blogos“, negalima neigti.
Reikia dirbti su žodynu ir sąmoningumu
„Dirbdami su paaugliais ir jų šeimomis, dažnai susiduriame su nuvertinančios aplinkos problema, todėl bandome mokyti tiek paauglius, tiek šeimas efektyviau reguliuoti emocijas, jas atpažinti“, – pasakojo psichologas Aigaras Vilcanas. Remiantis jo stebėjimais, pirmas žingsnis, kurį reikia tobulinti, kad ir kaip keistai tai skambėtų, yra žodynas. Daugelio žmonių gebėjimas įvardyti ir apibūdinti savo emocijas yra labai silpnai išvystytas.
Tai aiškinama tuo, kad kasdien bendraudami su artimaisiais ar draugais, atsakydami į klausimą, kaip mums sekasi, mes paprastai net nebandome išeiti už atsakymo „normaliai“ ribų.
Iš tikrųjų, kuo daugiau įvairesnių žodžių naudojame savo emocijoms apibūdinti, tuo lengviau mums jas suprasti, suvokti, ištverti ir reguliuoti, pažymėjo psichologas.
Dar vienas įgūdis, kurį žmogui būtina įsisavinti, norint geriau susidoroti su emocijomis kasdienybėje, yra sąmoningumas. „Viena iš sąmoningumo dimensijų yra sąmoningas dalyvavimas arba sąmoningas buvimas. Tai reiškia, kad jūs nestebite savęs iš šalies ir nekritikuojate savęs – pavyksta jums ar ne. Jūs tiesiog visiškai pasineriate į tai, ką darote, ir visiškai esate tame. Tada pradingsta savivertės vertinimas, o tai labai svarbu“, – nurodė I. Bitė.
Darbas su emocijų reguliavimu vyksta visose psichoterapijos kryptyse, tačiau ypač į tai sutelkta dialektinė elgesio terapija. Tai psichoterapijos metodas, sukurtas padėti žmonėms, išgyvenantiems labai stiprias, sunkiai kontroliuojamas emocijas.
„Viena pagrindinių jos užduočių – padėti žmonėms valdyti savo emocijas taip, kad jos nedarytų žalos nei sau, nei kitiems. Šis požiūris pagrįstas įgūdžiais – mes mokome žmones. Jau minėjau sąmoningumą, bet mes taip pat mokome dirbti su emocijomis: pavyzdžiui, kaip suprasti, ar jos atitinka faktus ir ar bus efektyvu veikti jų įtakoje; kaip susitvarkyti su didelio streso būsena; kaip geriau bendrauti su aplinkiniais ir panašiai“, – paaiškino psichologė.
Rašyti komentarą