Drąsiai ir su šypsena veide save vadinanti Ragana, klaipėdietė Milda sako, jog nuo mažų dienų nešiojasi šį jausmą, kad gyvens 130 metų, o kai mirs - meilės lietumi ištirps į žemę. Moteris džiaugiasi, jog mama jai suteikė Mildos - lietuvių meilės deivės - vardą. Jai labai artima visa baltų mitologija, senovinės apeigos, visos metų Rėdos rato šventės. "Universitete gilintis į lietuvių etnologines subtilybes man buvo tikra lobių skrynia, - sako pašnekovė.
Milda Klaipėdoje daugeliui pažįstama kaip įvairių sąmoningumo praktikų ir meditacijų, moteriškų ritualų bei senovinio gilaus savęs pažinimo žaidimo LILA vedlė. O prieš metus šią gražią puokštę jos veiklų papildė dar ir holistiniai ritualiniai masažai su meditacijos prieskoniu ir šamanizmo elementais.
Su Milda pokalbio susitikome Klaipėdos senamiestyje, jos studijoje „BASOM“. Kaip ir diktuoja pavadinimas, vos tik įėjus, lyg namuose norisi nusiauti batus ir jaukiai įsitaisius ant sofos gurkšnojant arbatą klausytis Mildos pasakojimų.
Kai viskas vyksta su pasitenkinimu, lengvai, mes tiesiog plaukiame per gyvenimą ir tuomet kaip magnetas pritraukiame sėkmę, nes mūsų gyvybinė energija kunkuliuoja.
„Nuo vaikystės tvirtai žinojau, kad gyvensiu 130 metų ir jog šis mano gyvenimas yra paskutinis“, - pradeda Milda ir išsyk tampa aišku, kad pokalbis bus labai įdomus...
Iš kartos į kartą
Ezoterika, magija, bendražmogiški dvasiniai dalykai, egzistencinė psichologija bei filosofija Mildai rūpėjo nuo mažų dienų.
„Pamenu, kad, būdama dar visai jaunutė, kulniuodavau į Ievos Simonaitytės biblioteką ir ten skaitydavau astrologines knygas, filosofinius traktatus. Man buvo viskas įdomu, kas susiję su ezoterika, numerologija, sapnų aiškinimais. Interneto tais laikais gi dar nebuvo, tad visą informaciją rasdavau knygose. Mama man dažnai dovanodavo sapnininkus, orakulus.
Nuo ankstyvos vaikystės buvau paskendusi literatūroje. Mūsų namuose buvo didžiulė biblioteka“, - pasakoja Milda.
Moteris mano, kad toks jos domėjimasis buvo paveldėtas iš giminės moterų linijos. Buvo ne viena aiškiai reginti, žolininkė, sapnus aiškinanti moteris.
„Mano močiutė man yra pasakojusi, kad po jos pirmųjų Mėnulio dienų, per Rasos šventę prie upės, viena mirštanti kaimo ragana atidavė močiutei savo laumiškų receptų knygą. Joje buvę tam tikri nuovirai, užkalbėjimai. Sakė, ilgai ja naudojosi, ir kitoms moterims padėjo, kol tuometiniai milicininkai iš jos neatėmė tos knygos. Matyt, kokiem valdžios atstovam nepatiko tokios raganystės.
Nežinau, kaip ten išties buvo, nes, pagal pasakojimą, tai nutiko dar iki mano gimimo. Bet jūs įsivaizduokite, kokį įspūdį, man vaikui, darė visi šitie magija kvepiantys močiutės pasakojimai. Galėdavau klausytis ir klausytis tų visų stebuklingų jos istorijų“, - pasakoja Milda.
Ji ir pati drąsiai vadina save ragana.
„Kodėl? Nes aš tiesiog žinau atsakymus į daugelį klausimų. Taip yra nuo mažumės. Ir priimdavau tai kaip dovaną. Mano draugės visada juokaudavo, kad man reikia atsidaryti kioską “Klausk Mildelės atsakymėlio„, nes nuolat kreipdavosi į mane patarimų sunkiu metu.
Bet juokas juokais, aš tikrai turiu stiprią intuiciją ir pajautą. Taip, dabar labai daug rašoma ir kalbama apie minties galią, kaip lavinti visa tai, bet anuomet taip nebuvo. Kartais net pati sau sakydavau: Milda, iš kur tu žinai, jei visi kiti galvoja kitaip. Ir neapsirikdavau, tikrai būdavo viskas taip, kaip nujausdavau. Iš tikrųjų gyvenime kaip mes galvojame, taip ir yra. Mintys labai veikia mūsų gyvenimą“, - tikina moteris.
Mildai visada buvo drąsu dalintis savo pajautimais ar pasaulio suvokimu su kitais. Nuo dvylikos metų praktiškai užaugo miške. Mat priklausė skautų organizacijai. Tad nuo mažens ji jautė didžiulį ryšį su gamta. Ir jautėsi nedaloma visuma kartu su ja ir Dievu.
Patikėkite, nėra lengva, kai gali jausti kitų žmonių energijas, netgi kartais „girdėti“ jų mintis.
Kadangi Milda buvo drąsi, aktyvi ir mėgo suburti visus draugėn, baigusi mokyklą ji pasirinko Klaipėdos universitete lietuvių filologijos ir režisūros specialybę. Tiesa, ją baigusi pagal profesiją taip niekada ir nedirbo, bet akivaizdu - teatro elementų nestinga ir jos dabartinėje veikloje.
„O po studijų man tiesiog norėjosi pagyventi. Niekur neskubant, nieko nestrateguojant, palengva atrasti tas veiklas, kuriomis norisi užsiimti. Pastudijuoti papildomai dar, kas įdomu“, - pasakoja Milda.
Jau apie dešimt metų ji veda moterų ratus. Dalinasi savo įžvalgomis ir pastebėjimais kasdienybėje, kaip galime labiau mylėti save ir patį gyvenimą.
Mėnulio įtaka
„Aš visada žinojau, kad užsiimsiu tokia veikla su moterimis. Kadaise paauglystėje sapnavau ryškų sapną apie tai. Vienos piešia, kitos kažką sodina, trečios dainuoja, o aš guliu hamake prie upės po obelim ir esu laiminga tokioje bendrystėje“, - prisimena pašnekovė.
Ji akcentuoja, kad moterys visada yra Mėnulio paveikoje. Mėnulio energijos įgalina moterį kisti, keistis, nuolat atsinaujinti.
„Ir moterų ratus darau per jaunatį ir pilnatį. Tai dvi labai stiprios dienos. Taip buvo nuo seno: moteris - Mėnulis, o vyras Saulė. Mėnulis - tai ramybė, atsipalaidavimas, jaukumas, lengvumas, jausmai. O Saulė - veržlumas, atkaklumas, stiprybė, kova.
Kaip moteriai suprasti, kad ji jau nukrypo nuo moteriškos energijos kurso? Kai ji pradeda apkalbinėti kitas moteris, konkuruoti, lygiuotis ar net kenkti kitai moteriai - vadinasi, joje jau teka vyriška energija. O moterų rato tikslas ir yra, kad moterys pagaliau nustotų gyventi vyriškame pasaulyje ir įsiklausytų į savo moterišką prigimtį, nes tik tada galime būti tikrai laimingos ir mums pradeda sektis", - paaiškina Milda.
Pasak jos, mūsų energija yra glaudžiai susijusi su Mėnulio fazėmis. Todėl moterims labai svarbu yra suprasti šio dangaus šviesulio ciklus.
"Mes sąveikaujame su juo, pildomės ar dylame su juo, atsinaujiname ir esame visiškai savimi kartu su Mėnulio ritmu. Mūsų menstruacijos yra vadinamos Mėnulio dienomis. Mėnulis turi 28 dienų ciklą. Mes taip pat. Paisydamos šių ciklų, moterys yra sveikos, gyvybingos, kupinos energijos.
Moterys yra gėlės. O gėlės nekonkuruoja ir nesilygiuoja viena su kita: rožė nepavydi lelijai, o ši - pienei. Tiesiog mėgaujasi savo būtimi. Taip ir mes turime mėgautis tiesiog malonia sąvastimi. Būti autentiškos. Moterys neturėtų dirbti. Nesupraskite neteisingai - tai nereiškia, kad jos turi būti bedarbės. Tiesiog jos turi užsiimti tokia veikla, kurią atliekant džiaugiasi širdis.
Tau patinka rašyti - valio, tau patinka kepti pyragus - puiku. Kitai patinka skaičiuoti ir ji su malonumu dirba buhaltere. Bet čia ne darbas, čia malonumas. Kai viskas vyksta su pasitenkinimu, lengvai, mes tiesiog plaukiame per gyvenimą ir tuomet kaip magnetas pritraukiame sėkmę, nes mūsų gyvybinė energija kunkuliuoja. O kai mes esame nelaimingos - energija užsistovi ir mes apaugame meldais: pradedame smirdėti, pūti iš vidaus", - pasakoja Milda.
Moterų susibūrimuose bei meditacijose ji sykiu su kitomis bendramintėmis gilinasi, analizuoja ir diskutuoja, kokią įtaką mums daro vaikystėje patirtos traumos, kaip mus veikia giminės karma, kaip esame susijusios ne tik su Mėnulio fazėmis, bet ir su 4 stichijomis, kaip atspindime metų laikus, kokia sakrali vieta yra mūsų gimda. Taip pat - kaip svarbu yra kiekvienai išmokti nusibrėžti asmenines ribas ir susikurti savo vertybes bei žinoti prioritetus.
„Jeigu nesusitvarkysi šių trijų dalykų - būsi tik antraeilė aktorė kieno nors kito parašyto scenarijaus gyvenime“, - akcentuoja Milda.
Skaudžios patirtys paskatino dalintis
Ji džiaugiasi, kad moterų susibūrimus organizuoja ne ji viena Lietuvoje. Yra šventai įsitikinusi, kad tokios moterų bendrystės labai reikia šiandien.
„Deja, dažnai draugės nebemoka viena kitos išklausyti, nebeturi tam laiko. O moterų rate mes galime išsibūti su savo džiaugsmais ir rūpesčiais, išgirstame viena kitą, atliepiame“, - pasakoja Milda.
Mes patys, niekas kitas pasaulyje, esame priežastis visko, kas su mumis ar aplink mus vyksta gyvenime. Taip buvo. Taip yra. Taip bus.
Moteris atvira - dar daugiau dalintis su kitomis moterimis sukauptomis žiniomis ir jausmais bei burtis į tokius ratus ją paskatino persirgta onkologinė liga, kuri iškėlė į paviršių ir anksčiau patirtas traumas. Milda svarsto, kad kūnas tokiu būdu prašėsi išgydyti vaikystėje patirtos seksualinės prievartos žaizdas bei toksiškų santykių su vyrais patirtis.
„Ligos visuomet yra dovana - pagalbos šauksmas, kuris mums duoda gražių įžvalgų, jei tik esame pasiruošę klausytis.
Daug su moterimis kalbame apie tai, kaip atpažinti netinkamus gyvenimo modelius, kaip atleisti skriaudėjams ir kas atsitinka, kai neatleidi", - pasakoja Milda ir sykiu pripažįsta, kad, net ir atleidus mintyse, kūnas viską prisimena.
„Todėl labai gelbėja masažas. Tai mano nauja veikla. Man masažas yra kaip vyšnia ant torto mano visoms veikloms. Kūnui reikia dėmesio ir daug meilės. Jis mena viską. Jis kalba su mumis“, - sako moteris.
Ji įsitikinusi, kad kiekvienas turėtų reguliariai patirti masažo magiją, nes visi mūsų išgyventi emociniai ir psichiniai sunkumai pasireiškia būtent per fizinius simptomus.
„Taigi mes privalome juos kažkaip išlaisvinti per savo kūną. Tai būtina padaryti norint harmoningai gyventi ir būti vienovėje: mentaline, fizine bei dvasine prasme. Kas yra reguliaru? Kartą per mėnesį yra idealiausia. Taip, kaip ir Mėnulis pakeičia savo visas fazes. Taip ir mes turėtume atsinaujinti, palepinti save masažu, atsidėkodami kūnui už viską, ką jis dėl mūsų daro. Kūnas - mūsų sielos namai“, - sako Milda.
Tūkstančius metų skaičiuojantis žaidimas
Ketvirti metai ji veda įdomų žaidimą „Lila“, kuris tinka visiems, ne tik moterims.
„Lila“ žaidimas ypač tinka, kai esame gyvenime pasimetę. Kai nežinome, ko imtis. Kuriuo keliu eiti. Kokį sprendimą pasirinkti. Kai, rodos, viską išbandei, bet vis tiek nežinai, ką toliau daryti, nes situacijos vis kartojasi ir niekas nepasikeičia", - apie šį žaidimą pasakoja Milda.
Pasak jos, šis per du tūkstančius metų skaičiuojantis žaidimas kiekvienam padeda permąstyti savo vertybes ir tikslus, išsigryninti, ar mūsų vertybės sutampa su tuo, kaip mes dabar gyvename, jog pagaliau atrastumėme vidinę harmoniją.
„Lila“ yra daugiau nei žaidimas. Tai intensyvus energetinis procesas. Jo metu esame vedami per savo vidines būsenas, kurios padeda mums įgyti įžvalgas sunkiausioms gyvenimo problemoms, nuolat besikartojančioms situacijoms spręsti ir rasti išeitis iš didžiausių strigimų kasdienybėje.
Mes patys, niekas kitas pasaulyje, esame priežastis visko, kas su mumis ar aplink mus vyksta gyvenime. Taip buvo. Taip yra. Taip bus", - akcentuoja šio žaidimo vedlė.
Milda pasakoja, kad „Lila“ padeda giliau pažinti save per 72 žaidimo langelius.
„Prieš daugybę metų jogai Indijoje, išnagrinėję žmogaus sąmonės labirintus, išskyrė 72 esmines būties padėtis, kurios atsispindi žaidimo langeliuose. Mes visi be išimties patiriame šias būsenas per savo gyvenimą. “Lilos„ tikslas yra padėti žaidėjui išmokti atsitraukti nuo savo susitapatinimų ir pamatyti, kaip jis galėtų tapti geresniu savo gyvenimo žaidėju“, - apie žaidimą pasakoja Milda.
Pasak jos, „Lila“ padeda pamatyti savo vidinius blokus, įsitikinimus, elgesio modelius, kurie trukdo mums gyvenime judėti pirmyn.
Milda neretai susiduria su žmonėmis, kurie išoriškai atrodo sėkmingi ir laimingi, bet viduje nejaučia pasitenkinimo.
„Kiekvienas turime viduje šešėlių, reikia tik juos pamatyti ir priimti.
Ligos visuomet yra dovana - pagalbos šauksmas, kuris mums duoda gražių įžvalgų, jei tik esame pasiruošę klausytis.
Aš nieko nemokau. Aš nesu mokytoja. Aš tik pasidalinu ta informacija, kurią turiu. Iš tikrųjų mes visi viską žinome patys, tik esame pamiršę. Mes visi gimstame pilni ir laimingi, bet per gyvenimą daug ką pamirštame, nes turime gyventi pagal kažkieno sukurtus gyvenimo modelius.
Taip ir nutinka, kad viską susirinkę, kas neva priklauso: darbas, šeima, vaikai, vieną dieną suvokiame, kad nesame iki galo laimingi. Ir tada vėl bandome grįžti į save", - svarsto pašnekovė.
Milda sako pastebinti, kad vis daugiau žmonių pavargo apsimetinėti, nori tikro ryšio ir sykiu supranta, kad tame, kame dabar jie gyvena, yra vieniši. Daugelis supranta, kad neturi su kuo net nuoširdžiai pasišnekėti.
„Žmonės dabar nori artumo ir tikro ryšio“, - akcentuoja moteris.
Geriausia - vienatvėje
Pasiteiravus, o kaip Mildai, tokiai empatiškai ir ekstrasensoriškai asmenybei, sekasi kasdienybėje, ji pripažino, kad, jei tik gali, mielai renkasi vienatvę ir motinos gamtos prieglobstį.
„Patikėkite, nėra lengva, kai gali jausti kitų žmonių energijas, netgi kartais “girdėti„ jų mintis“, - paaiškino.
Milda augina dukrą, bet gyvenimo draugo kol kas neturi. Yra viena, bet ne vieniša ir kaip niekad laiminga moteris, turinti juodą katiną.
„Negaliu gi būti su žmogumi, kuris yra ne mano. Esu turėjusi ir karminių santykių, ir įvairių draugysčių, bet visada žinojau, kad tai - ne mano žmogus. Viena astrologė sakė, jog mano gimimo horoskope yra numatyta susitikti tą savo vyrą. Aš ir pati jaučiu, ir netgi dažnai mintimis su juo kalbuosi. Mano visos draugės tai žino ir jau laukia pažiūrėti, kaip jis atrodo. Aš taip pat“, - šypsodamasi pasakoja Milda. O kol kas ji mėgaujasi gyvenimu ir savo veiklomis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą