Specialistės teigimu, naudingųjų medžiagų išsaugojimo požiūriu šaldymas gerokai pranoksta džiovinimą. Esant -18 °C ir žemesnei temperatūrai, vertingų elementų irimo procesai praktiškai sustoja.
„Šaldymas leidžia išsaugoti iki 80–90% vitamino C ir beveik visą B grupės vitaminų kiekį. Be to, lapeliuose lieka eteriniai aliejai, atsakingi už skonį ir aromatą. Pagrindinė sėkmės paslaptis – greitas užšaldymas. Žalumynus į maišelius reikia dėti plonu, ne storesniu kaip 1,5–2 centimetrų sluoksniu, kad nesuirtų augalo ląstelių struktūra“, – paaiškino specialistė.
Rekomenduojama šaldant laikytis kelių taisyklių:
Žalumynus būtina nuplauti ir visiškai nusausinti rankšluosčiu. Drėgmės perteklius užšaldamas pavers produktą koše.
Supjaustyti žalumynus ir sudėlioti į sandarius maišelius su užtrauktuku arba nedidelius konteinerius.
Naudingas patarimas: supjaustytas žoleles sudėkite į ledo kubelių formeles, užpilkite vandeniu arba alyvuogių aliejumi ir užšaldykite. Tokius kubelius galima mesti tiesiai į sriubas ir padažus gaminimo metu.
Kada džiovinimas yra efektyvesnis?
Džiovinant klasikiniu būdu, net ir tausojančiu režimu, vitamino C nuostoliai siekia 70–80%, o B grupės vitaminų – iki 50%. Dėl ilgo kontakto su deguonimi vyksta aktyvi oksidacija, todėl žalumynai praranda sodrią spalvą ir šviežumą.
Nepaisant to, džiovinimas yra nepakeičiamas, jei šaldiklyje nėra laisvos vietos. Išdžiovintos žolelės kambario temperatūroje gali būti laikomos iki dvejų metų.
„Džiovindami venkite tiesioginių saulės spindulių, nes ultravioletiniai spinduliai ardo chlorofilą ir paverčia žalumynus ruda mase. Džiovinti žoleles reikia pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje arba orkaitėje 40–50 °C temperatūroje su pravoromis durelėmis“, – pažymėjo ekspertė.
Be to, džiovinimas idealiai tinka tankios tekstūros ir mažai drėgmės turinčioms prieskoninėms žolelėms: rozmarinams, čiobreliams, raudonėliams ir šalavijams, taip pat petražolių bei salierų šaknims.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą