Reikalas visai ne „kenksmingose sąlygose“: kodėl sovietmečiu kai kurie darbininkai gaudavo pieno?
Po SSRS žlugimo nemokamo pieno praktika palaipsniui išnyko
„Telegrafas“ atskleidė, kodėl taip buvo daroma SSRS ir kas galėjo mėgautis tokiu produktu.
Pienas – kaip apsaugos priemonė
Sovietinėje darbo apsaugos sistemoje galiojo norma: dirbantiems kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis. Jiems kasdien buvo skiriama po 0,5 litro pieno.
Manoma, kad pienas iš organizmo pašalina toksinus ir apsaugo jį nuo cheminių medžiagų, dulkių, sunkiųjų metalų ar radiacijos poveikio.
Jį gaudavo:
- suvirintojai
- chemijos ir metalurgijos gamyklų darbininkai
- kalnakasiai
- dažytojai
- darbininkai, dirbantys su radioaktyviomis medžiagomis
- taip pat kai kurie žemės ūkio darbininkai, jei jie dirbo su pesticidais.
Pienas – pagal sąrašą
Produktas buvo išduodamas ne visiems, o pagal specialų sąrašą, patvirtintą įmonės sanitarijos gydytojo.
Kartais vietoj pieno duodavo kefyro, rauginto pieno arba išduodavo talonus pieno produktams valgykloje.
Buvo net piktnaudžiavimo atvejų: kai kurie darbuotojai iš sąlygiškai „kenksmingų“ skyrių bandė patekti į sąrašą, nes pieno trūko, o parduotuvėse jis ne visada pasirodydavo.
- Tai, kaip vaikai sovietmečiu praleisdavo rudens atostogas, gali nustebinti: ką juos vertė daryti
- Ne šiukšlės, o retenybės: kokius daiktus iš sovietmečio kolekcionieriai pasirengę pirkti už padorius pinigus
Kodėl būtent pienas
Moksliškai pienas nėra universalus „nuodų neutralizatorius“, bet SSRS jis simbolizavo valstybės rūpestį darbuotojais.
Nors žinome, kad pienas negali „išvalyti“ švino ar fenolio, 1960–1980 m. jis buvo laikomas beveik pirmosios pagalbos priemone.
Po SSRS žlugimo nemokamo pieno praktika palaipsniui išnyko, užleisdama vietą šiuolaikinėms individualios apsaugos priemonėms, profilaktiniams sveikatos patikrinimams ir kompensacijoms.
Tačiau pati idėja – apsaugoti darbuotoją nuo žalos – išlieka aktuali ir šiandien.
Šaltinis: telegraf.com.ua

Rašyti komentarą