
Ar žinojote, kodėl sovietmečiu virdavo džinsus: tai buvo ne tik drabužis
Džinsų mada Sovietų Sąjungą apskriejo po 1957 m. vykusio Tarptautinio jaunimo ir studentų festivalio. Nuo tos akimirkos prasidėjo tikra šios deficitinės prekės medžioklė.
Džinsų bumas ir kova su spekuliantais (farcovščikais)
Įsigyti tikrų „firminių“ džinsų buvo nelengva. Juos atveždavo jūreiviai, diplomatų vaikai ir tarptautinių skrydžių pilotai.
Tokių drabužių kainos buvo pernelyg didelės - nuo 100 rublių ir daugiau, o tai sudarė daugiau nei pusę vidutinio atlyginimo.
Todėl džinsai buvo taupomi ir dėvimi tik ypatingomis progomis.
Tačiau paklausa pagimdė pasiūlą. Atsirado spekuliantų, kurie pelnėsi iš deficitinių prekių perpardavimo.

Valdžios institucijos su šiuo reiškiniu griežtai kovojo. Žinomas atvejis, kai 1961 m. du spekuliantai net buvo nuteisti mirties bausme.
Sovietų pramonė bandė patenkinti paklausą gamindama savo džinsus. Tačiau jie neturėjo paklausos dėl pernelyg prastos kokybės - tokios kelnės nenorėjo įgauti madingos aptrintos išvaizdos.
Todėl išradingi madų gerbėjai griebėsi gudrybių.

Virtų džinsų menas
Šiuo metu atsirado džinsų „virimo“ praktika. Procesas buvo gana paprastas: kelnės buvo susukamos, pamerkiamos į šiltą vandenį, įpilama stiklinė baliklio ir verdama 15-20 minučių.
Rezultatas - išblukimai, kurie suteikdavo džinsams norimą „firminę“ išvaizdą.
Geidžiamiausi prekių ženklai buvo „Montana“, „Levis“, „Wrangler“ ir „Lee“. Kas negalėjo sau leisti originalų, pirkdavo indiškas arba lenkiškas klastotes.

Kai kurie meistrai džinsus siuvo net savo jėgomis namuose.
Džinsų virimas buvo ne tik būdas drabužiams suteikti madingą išvaizdą, bet ir savotiškas protestas prieš sistemą. Tai leido sovietų piliečiams pasijusti artimesniems Vakarų kultūrai, nepaisant geležinės uždangos.
- Moteriškos gudrybės: kodėl sovietmečiu pėdkelnes per naktį dėdavo į šaldiklį
- Patys keisčiausi sovietmečio dalykai: ar atspėsite tikrąją šių daiktų paskirtį
- Kūdikiai, gimę kitu laiku: kodėl Sovietų Sąjungoje keisdavo vaikų gimimo datas
Džinsų kultūra kaip protesto simbolis
Džinsai tapo ne tik drabužiu, bet ir tikru kultūriniu reiškiniu SSRS. Jie simbolizavo ryšį su uždraustu Vakarų pasauliu ir buvo progresyvaus jaunimo priklausymo ženklas.
Džinsų dėvėjimas dažnai buvo suvokiamas kaip iššūkis sistemai, būdas išreikšti savo individualumą visiškos unifikacijos sąlygomis.
Įdomu tai, kad sovietų valdžia bandė kovoti su „džinsomanija“. Institutuose ir darbe galėjo daryti pastabas dėl tokių „kapitalistinių“ drabužių dėvėjimo.
Tačiau tai tik pakurstė susidomėjimą džinsais, todėl jie tapo dar geidžiamesni.
Ilgainiui džinsai tapo neatsiejama sovietinių žmonių garderobo dalimi. Jie išgyveno deficito, spekuliacijų ir slapto gaminimo epochą, kad galiausiai taptų įprastu kasdieniu drabužiu.
Tačiau daugeliui tuos laikus prisimenančių žmonių džinsai visiems laikams liks laisvės troškimo ir visuomenės pokyčių simboliu.

Rašyti komentarą