Renovacijos svarba Lietuvoje: kodėl daugiabučių atnaujinimas yra esminis sprendimas

Pirmieji renovacijos projektai turėjo tikslą sumažinti šildymo sąnaudas ir pagerinti gyventojų gyvenimo sąlygas, tačiau jie dažnai susidūrė su finansavimo problemomis ir menku gyventojų susidomėjimu. 

Tik XXI a. pradžioje, įtraukus Europos Sąjungos struktūrinius fondus, renovacijos procesas įgavo pagreitį. Nuo 2013 m. įgyvendinant kompleksinius projektus, daugiabučiai pradėti modernizuoti efektyviau, įdiegiant naujas technologijas, tokias kaip rekuperacinės vėdinimo sistemos ir modernūs šilumos punktai. 

Šiandien renovacijos projektai apima ne tik energijos taupymą, bet ir pastatų estetikos gerinimą, prisidedant prie miestų aplinkos gražinimo.

Renovacija – tai ne tik modernesni, jaukesni ir energiškai efektyvesni namai, bet ir reikšmingas žingsnis Lietuvos bei Europos Sąjungos klimato tikslų link. 

ES siekia iki 2030 m. sumažinti CO₂ emisijas bent 55 proc., o iki 2050 m. pasiekti visišką anglies neutralumą. Lietuvoje pirmieji daugiabučiai gyvenamieji namai pradėti statyti XX a. pirmoje pusėje, daugiausia po Antrojo pasaulinio karo. 

Šie pastatai buvo pritaikyti masinei urbanizacijai, tačiau praėjus daugiau nei 50–70 metų daugumai jų būtini modernizavimo darbai. Tai lemia ne tik neefektyvų energijos vartojimą, bet ir didelę šildymo kainą gyventojams.

Kodėl renovacija svarbi?

1. Energijos taupymas ir ekologija: Lietuvos daugiabučiai pastatai išnaudoja itin daug energijos. Šildymo sąnaudos kai kuriuose namuose siekia net 30–50 proc. bendrų gyventojų pajamų, o tai ypač skaudžiai juntama žiemos sezonu. Renovacija leidžia sumažinti šilumos nuostolius, taigi šildymo kainos smarkiai krinta, kartu sumažėja CO₂ emisijos.

2. Gyvenimo kokybės gerinimas: Modernizuoti daugiabučiai tampa jaukesni, patogesni ir estetiškai patrauklesni. Renovuotuose pastatuose geriau izoliuotas triukšmas, palaikoma stabili temperatūra, o tai svarbu tiek sveikatai, tiek bendrai gyvenimo kokybei.

3. Turto vertės didinimas: Po renovacijos daugiabučiai įgyja didesnę rinkos vertę. Tai ypač aktualu gyventojams, kurie planuoja ateityje parduoti savo nekilnojamąjį turtą.

4. Energetinė nepriklausomybė: Renovacija prisideda prie mažesnio priklausomumo nuo importuojamo kuro, kuris dažnai būna jautrus geopolitiniams pokyčiams. Mažesnis energijos suvartojimas taip pat reiškia didesnį nacionalinį saugumą.

Europos Sąjungos kontekstas

Renovacija yra viena iš Europos Sąjungos politikos prioritetų, nes pastatų sektorius atsakingas už didelę dalį visų CO₂ emisijų. Siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir pasiekti klimato neutralumą iki 2050 m., renovacijos skatinimas padeda ne tik aplinkosaugos, bet ir socialinių bei ekonominių tikslų įgyvendinimui. Europos Komisija 2020 m. pristatė „Renovacijos bangos“ iniciatyvą, kuria siekiama per ateinančius dešimtmečius atnaujinti milijonus pastatų visoje Europoje. Kai kurios šalys jau ženkliai pirmauja renovacijos srityje:

• Vokietija - viena pirmaujančių šalių, aktyviai diegianti energiškai efektyvius sprendimus ir skatinanti gyventojus atnaujinti pastatus pasitelkiant valstybės subsidijas bei lengvatines paskolas.

• Skandinavijos šalys: Suomija ir Švedija pasižymi itin efektyviais pastatų renovacijos projektais, orientuotais į aukštą energinį efektyvumą ir ekologiškas medžiagas.

• Vidurio ir Rytų Europa: Šalys, tokios kaip Lenkija, Slovakija, ir Bulgarija, atsilieka renovacijos procese dažnai dėl finansavimo stokos ir administracinių kliūčių.

Lietuva šiuo metu aktyviai stengiasi pasivyti pirmaujančias šalis, pasitelkdama Europos Sąjungos finansavimą ir modernizacijos fondus. Per pastaruosius metus Lietuvoje buvo renovuota apie 1000 daugiabučių, o tai rodo didelį progresą siekiant padidinti pastatų energinį efektyvumą.

Gyventojų nuomonės apie renovaciją

Renovacija Lietuvoje kelia daug diskusijų. Vieni gyventojai entuziastingai palaiko daugiabučių atnaujinimą, kiti abejoja jo nauda ar negali sau to leisti.

Už renovaciją:

• Jaunos šeimos dažnai palaiko renovaciją, nes tai padeda sumažinti šildymo sąskaitas ir padidina gyvenimo komfortą.

• Pensininkai, gyvenantys senuose daugiabučiuose, norėtų atnaujinti savo būstus, tačiau dažnai neturi pakankamai lėšų prisidėti prie renovacijos kaštų. Šioje situacijoje valstybė galėtų padėti subsidijomis arba visiškai padengti mažas pajamas gaunančių gyventojų išlaidas.

Prieš renovaciją:

• Kai kurie gyventojai skeptiškai žiūri į renovaciją dėl didelių pradinių investicijų ir nesaugumo dėl galimos ekonominės grąžos. Tačiau tyrimai rodo, kad investicijos į renovaciją dažniausiai atsiperka per 10–15 metų, sumažinus šildymo sąnaudas iki 50 proc. Pavyzdžiui, viename daugiabutyje Vilniuje po renovacijos šildymo sąskaitos sumažėjo nuo 120 iki 60 eurų per mėnesį, o tai leidžia gyventojams sutaupyti apie 720 eurų per metus. Žmonės taip pat baiminasi, kad paskolos renovacijai gali tapti sunkia finansine našta.

• Privatumo klausimai: Kai kurie gyventojai nenori renovacijos dėl ilgai trunkančių statybų darbų, kurie trikdo kasdienį gyvenimą.

Renovacijos kaštai ir finansavimo galimybės

Renovacijos projektų kainos priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip pastato dydis, jo konstrukcijos būklė, pasirinktų medžiagų ir technologijų kokybė bei energijos taupymo sprendimų sudėtingumas.

Renovacijos įtaka miestų plėtrai

Renovacija taip pat keičia miestų veidą. Atjaunėję pastatai suteikia gyvenamiesiems rajonams modernumo ir jaukumo, padidina jų patrauklumą investuotojams bei gyventojams. 

Miestuose, kur renovacija vyksta sparčiau, pastebima mažėjanti depopuliacija, nes gyventojai linkę likti patogesniuose ir ekonomiškesniuose būstuose. Tai taip pat padeda kurti darnias bendruomenes, mažina socialinę atskirtį ir skatina vietos verslo plėtrą.

Renovuotų pastatų pavyzdžiai Lietuvoje

Vienas iš sėkmingų renovacijos pavyzdžių yra daugiabutis Kaune, kuriame po renovacijos energijos suvartojimas sumažėjo net 60 proc. 

Pastato fasadas buvo apšiltintas, pakeista šildymo sistema ir langai, o gyventojai džiaugiasi ne tik mažesnėmis sąskaitomis, bet ir estetiniu pastato vaizdu. 

Šis pavyzdys rodo, kaip efektyviai galima panaudoti renovacijai skirtas lėšas, siekiant tiek ekonominės, tiek ekologinės naudos.

Renovacijos ateities perspektyvos

Ateityje planuojama dar labiau skatinti renovacijos procesus, siekiant, kad pastatai taptų „naudojančiais nulį energijos“. Tokie pastatai ne tik sunaudoja mažai energijos, bet ir gamina savo energiją. Europos Sąjunga numato skirti papildomas investicijas šiai sričiai.

„Europos Pulso“ informacija