Respublikinė švietimo darbuotojų konferencija „Švietimo pokyčiai – kelių į mokinio sėkmę beieškant“

Džiugino tai, kad į kvietimą dalyvauti ir savo įžvalgomis, patirtimi pasidalinti atsiliepė ne tik didelis būrys švietimo įstaigos vadovų, mokytojų, bet ir akademinio pasaulio atstovų. Pranešimus skaitė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesorė Aušra Kazlauskienė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Pedagogikos katedros mokslų daktarė Rasa Kulevičienė, Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja Eglė Pranckūnienė, Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros vedėja, profesorė Asta Šarkauskienė.

Pranešimų temos buvo labai įvairios, bet visus juos siejo pagrindinė mintis – kaip įgyvendinti esminę švietimo sistemos misiją, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales pamokoje bręstų kaip asmenybė, įgytų kompetencijų ir kurtų pridėtinę vertę visuomenėje.

Pirmajame konferencijos pranešime ,,Asmeninio profesinio tobulėjimo sistema mokykloje: mokytojų profesinio augimo patirtys" Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė, edukologijos mokslo krypties daktarė Natalija Kaunickienė dėmesį kreipė į asmeninio mokytojo profesinio tobulėjimo galimybes ugdymo įstaigoje, jo svarbą mokiniui ir visai švietimo sistemai. Buvo pristatyta progimnazijoje taikoma ATP (asmeninio profesinio tobulėjimo) sistema, kuri sudomino ne tik mokyklų vadovus, bet ir paskatino mokytojus pagalvoti apie tai, kad pedagogai, dalindamiesi vienas su kitu savo žiniomis ir patirtimi ugdymo įstaigoje, įgauna daug daugiau profesinių kompetencijų nei pasyviai klausydamiesi daugybės seminarų.

Profesorės Aušros Kazlauskienės pranešime ,,Kompetencijomis grįsto ugdymo vertinimas: kaip formuosime mokinių pasiekimus ir pažangą" buvo akcentuojamas ne mokinių vertinimas, o mokinių augimo formavimas. Didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į personalizuotą mokymą – jei galvosime, kaip mokiniui patirti sėkmę, jei stebėsime jo augimą, galėsime jam padėti. Mokytojas, anot profesorės, turi ne dominuoti, o lydėti mokinį ugdymo procese. Akcentuota vertinimo aprašo svarba, jog tai – kelio į mokinio sėkmę numatymas, pagalba mokiniui tapti savo mokymosi šeimininku.

Klaipėdos valstybinės kolegijos Pedagogikos katedros mokslų daktarės, lektorės Rasos Kulevičienės pranešime ,,Pradinių klasių mokinių įgalinimo reflektuoti apie mokymąsi galimybės gimtosios kalbos pamokose" kalbėta apie reflektavimo mokymo svarbą nuo pirmųjų dienų mokykloje. Buvo teigiama, kad reflektuoti reikia išmokti ir išmokyti tai daryti mokinį. Nurodyta tokia refleksijos nauda mokiniui: mokosi mokytis, gerėja atmintis, įsimena daugiau reikšmingos informacijos, tampa savarankiškesnis, geriau suvokia klaidas ir jų nekartoja.

Socialinių mokslų daktarės Eglės Pranckūnienės pranešime ,,Mokinių kompetencijų ugdymas ir vertinimas atnaujinto ugdymo turinio kontekste" kalbėta apie kompetencijų ugdymo svarbą ir naudą, akcentuota, kad privalome pereiti nuo įsiminimą skatinančių užduočių į tyrinėjimą, praktiką, aukštesniųjų mąstymo gebėjimų taikymą.

Ekonomikos ir verslumo mokytojo eksperto, Klaipėdos miesto moksleivių saviraiškos centro pavaduotojo ugdymui Edmundo Kvederio pranešimo ,,Vaiko sėkmė – kieno rankose?" metu išgirdome mokytojo praktiko įžvalgų apie tai, kaip sukurti darnų ugdymo procesą, į kurį vienodai įsitrauktų visos mokinio ugdymesi dalyvaujančios grandys: tėvai, mokytojas ir mokinys. Mokytojas akcentavo, kad tik taip gali būti sukurtos sąlygos sėkmingam mokinio ugdymuisi.

Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktorė Jurgita Račkauskienė pranešime ,,Projektuojame sėkmę" dalinosi ugdymo įstaigos gerąja patirtimi, pasakojo apie mokinių į(si)traukimo į projektinę veiklą svarbą ir naudą. O šios gimnazijos matematikos mokytojos Rūtos Jegnoraitės-Juškienės pranešimas ,,Ar mokytoją pakeis dirbtinis intelektas?" sulaukė bene daugiausiai susidomėjimo klausytojų tarpe. Tai atliepė žiniasklaidoje gają temą, kad jau visai greitai žmogų bet kokioje profesijoje gali pakeisti dirbtinis intelektas. Šiek tiek per humoro prizmę pranešimą skaičiusi mokytoja nuramino klausytojus, kad artimiausiu metu iš mokytojo jo amatas atimtas nebus, nes dirbtinis intelektas dar neturi svarbiausio, ką turi žmogus – jausmų ir gebėjimo empatiškai reaguoti į kiekvieną mokinį.

 Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos pradinių klasių mokytoja Alma Valančiūtė pranešime ,,STEAM pamokos ir projektinė savaitė" pristatė mokyklos gerąją patirtį organizuojant projektinę veiklą. Būtent tokio pobūdžio ugdomoji veikla atliepia mokyklos viziją: ,,Atrasti save, Įkvėpti kitą, Kurti ateitį", nes projektinių veiklų metu, bendradarbiaudami, ieškodami išsikeltų problemų sprendimo būdų ir įveiklindami savo turimas žinias, mokiniai visapusiškai ugdosi savo gebėjimus ir kompetencijas.

Paskutinio konferencijos pranešimo metu Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos specialioji pedagogė Lina Mineikienė, kartu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Modesta Barakauskaite, pranešimo ,,Mokytojo ir specialiojo pedagogo bendradarbiavimo kelias – geresnių mokymosi rezultatų paieška" metu dalijosi savo įžvalgomis apie kolegialaus bendradarbiavimo svarbą, iššūkius ir galimybes. Buvo akcentuojama, kad įtraukiojo ugdymo kontekste, siekiant užtikrinti kiekvieno mokinio sėkmę mokymosi proceso metu, turi būti kuriamas nepertraukiamas ir kokybiškas bendradarbiavimas tarp mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų.

Konferenciją užbaigė klausytojų refleksija – kiekvienas jų pasidalino savo mintimis, ką išsineša po šios dienos. Organizatoriai – Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija ir Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centras – sulaukė ne tik galybės padėkų už konferencijos organizavimą, bet ir švietimo darbuotojų susitelkimo kalbėtis ir dalintis patirtimi apie tai, kas aktualiausia šiandien – mokinių sėkmingas ugdymasis.