Rosita Vaičiulė: „Dirbtinai sukurtas įvaizdis turi trumpą galiojimo laiką“

Kas tas paslaptingas žodis - MEDIJOS?

Terminas „medijos“ apibūdina informacijos sklaidą atliekančias priemones, t. y. tradicinę žiniasklaidą - televiziją, radiją, spaudą, taip pat ir internete veikiančias informacijos sklaidos priemones: naujienų svetaines, tinklaraščius, socialines platformas („Facebook“, „Instagram“, „Youtube“, „TikTok“) ir pan. Paprasčiau pasakius, medijos – šiuolaikinė informacinė erdvė, kuria galime naudotis. Kiekvienas žmogus, turintis išmanųjį įrenginį ir interneto prieigą, šiandien gali pasiekti begalę informacijos visame pasaulyje. O jei su humoru – šiandien kiekvienas turime „pasaulį savo kišenėje“.

Kiekvienas galime tapti medija ar transliuotoju?

Būtent, tačiau „pasaulis mūsų kišenėje“ įpareigoja būti atsakingus, sąmoningus bei kritiškus plačiuose informaciniuose srautuose. Į informacinės erdvės platybes persikelia beveik visas anksčiau buvęs realus, įprastas socialinis, asmeninis ir profesinis gyvenimas: bendravimas, susirinkimai, susitikimai su kolegomis, apsipirkimas, bankininkystė, pažintys, net medicinos konsultacijos. Tai lėmė pandemijos laikotarpis, kai būtent tik toks bendravimas buvo įmanomas, tačiau ir pasibaigus pandemijai virtualaus gyvenimo žavesys neišblėso.

Atliekami įvairūs tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti lietuvių santykį su medijomis. Pasirodo, lietuviai (18-74 m.) per savaitę vidutiniškai praleidžia daugiau nei 50 valandų naršydami, bendraudami, ieškodami informacijos, atlikdami bankinius reikalus internete. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad tai blogai – daugeliu atveju, tai privalumai, padedantys taupyti laiką, įveikti geografinius atstumus. Tačiau yra ir iššūkių.

Su kokiais iššūkiais susiduriame informacijos platybėse?

Medijų raštingumas - įgūdis, skatinantis kritišką medijų tekstų ir turinio vartojimą, yra tai, kas gali būti kompasu informacinėse prerijose. Medijų raštingumo problema aktuali visame pasaulyje. Ypač šiandieninės geopolitinės situacijos akivaizdoje, kai vyksta kibernetinės atakos, dezinformacija įgijo didžiulį mastą, o informacijos sauga tapo viena aktualiausių problemų. Laikmetis, kuriame gyvename, mus įpareigoja tobulėti, nes technologijos pralenkia realybę. O iššūkius galima įveikti tik žiniomis. Tenka bendrauti ne tik su studentais, bet ir mokymų metu susipažinti su skirtingų profesijų ir amžiaus žmonėmis. Diskutuojant apie informacijos sklaidos procesų etinius bei teisinius aspektus, neretai išgirstu, kad stokojame informacijos, kaip ir kur galime kreiptis, jei informacinėje erdvėje susiduriame su patyčiomis, nederamu elgesiu, asmens duomenų vagystėmis ir panašiai. Mūsų šalyje, kaip ir visose demokratinėse valstybėse, veikia įstatymai ir teisiniai aktai, kurie reguliuoja informacijos erdvę, pvz., LR visuomenės informavimo įstatymas, LR asmens duomenų apsaugos įstatymas, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas ir kiti. Reikia tik norėti ir susirasti informaciją.

Kitas iššūkis – dirbtinis intelektas (DI), kurio privalumai akivaizdūs, kaip ir iššūkiai... Atlikti tyrimai rodo, kad ChatGPT „paslaugomis“ aktyviai naudojasi Lietuvos moksleiviai ir studentai rengdami darbus, projektus, užduotis. Vadinasi, mokslo ir mokymo įstaigos turi būti pasiruošusios keistis, prisitaikyti ir ieškoti galimybių DI panaudoti studijų ir mokslo procesams. Rekomenduoju priemonę, kuri yra sukurta pasitikrinti ir praplėsti savo žinias apie medijas: https://veryverified.eu/lt/home-lietuviskai/. Šioje nemokamoje platformoje galima sužinoti apie informacinę erdvę ir jos specifiką.

Gal galite pristatyti savo veiklos ir domėjimosi sritis? Kokių dalykų mokote savo gausius studentų būrius?

Mano dėstomi dalykai susiję su komunikacijos mokslais: strateginė komunikacija, komunikacijos teorija, informacijos valdymu ir pan. Džiaugiuosi galėdama savo patirtį bei žinias perduoti tiek magistrantūros, tiek ir bakalauro studijų programų studentams. Šiandieniniame pasaulyje, kur realus bendravimas persipina su virtualiu, disciplinos, susijusios su komunikacija, labai reikalingos.

Kokia ta šiandienos žurnalistika? Žmonės ja kartais nepatenkinti, nes neva ji pateikia iškreiptą tiesą... Mažėja ar daugėja studentų, norinčių būti žurnalistais?

Šiandienos žurnalistika, kaip ir gyvenimas, pilna iššūkių. Visgi manau, kad tai viena įdomiausių ir išliekamąją vertę turinčių profesijų, nes profesionali žurnalistika – gyvenimo būdas, kuris suteikia galimybę dabartį perduoti istorijai. Taigi, norinčiųjų studijuoti žurnalistiką nemažėja, ir tai džiugina. Šiuolaikinis žurnalistas - tai žmogus orkestras... Jis turi gebėti ne tik rinkti informaciją, ją apdoroti, rengti aktualius, kūrybiškus straipsnius, laidas, bet ir būti visokeriopai išprusęs, suprantantis ir kritiškai vertinantis skirtingas gyvenimo aktualijas.

Žurnalistika įsipareigoja ne tik atspindėti visuomenės poreikius, bet ir jausti auditorijos, kuriai dirba šios profesijos atstovai, pulsą. Žinoma, žmonės ne visuomet yra patenkinti žurnalistų darbu – keista būtų, jeigu demokratinėje valstybėje būtų kitaip... Nuomonių įvairovė, diskusijos, oponavimas – tai laisvos šalies, laisvų žmonių teisė.

Žurnalistika neturi būti „patogi“ – ji prarastų savo vertę. Kitas svarbus akcentas – profesionali ir mėgėjiška žurnalistika. Gyvename tokiame periode, kai kiekvienas galime realizuoti savo „žurnalistinius talentus“. Tai gerai, jei tų talentų sklaida turi teigiamas tendencijas. Socialiniuose tinkluose apstu realybės neatitinkančios, neetiškos pseudoinformacijos, kurios autoriai – žurnalistai mėgėjai. Pasislėpę už ekranų, tokie žmonės sau leidžia būti pasaulio teisuoliais, visažiniais, sąmokslo, net „mokslo“ teorijų skleidėjais. Nors auditorija turi didelę pasirinkimo galimybę, informacinė erdvė mirga nuo mėgėjiškos žurnalistikos, kuri, deja, neretai auditoriją klaidina, perduoda faktais nepagrįstą informaciją, kelia sumaištį informaciniame lauke. O žmonės, kaip rodo atlikti tyrimai, ypač vyresnės kartos, yra linkę tikėti tuo, ką perskaito, mato ar išgirsta per medijas, nesvarbu, profesionalias ar mėgėjiškas. Jaunesnės kartos auditorija, anot tyrimų, mažiau pasitiki medijų informacija ir tikrina faktus arba informacijos šaltinius. Taigi, išmokti atskirti tikrus faktus, realybę atitinkančias žinias būtina kiekvienam informacijos vartotojui.

Kaip informacija veikia žmogaus smegenis? Ar tinkama kai kurių žmonių pozicija – pasirinkimas ignoruoti TV, socialinius tinklus ir pan. kaip gąsdinančios informacijos šaltinį?

Šiuolaikinio gyvenimo privalumas – informacinės erdvės dydis. Kiekvienas žmogus gali pasirinkti tokią informacijos sklaidos priemonę, kokią nori – pagal pomėgius, požiūrį, vertybes, amžių ir pan. Tačiau dideli ir įvairūs informacijos kiekiai daro poveikį žmogaus sveikatai, ypač smegenims. Informacijos turinio ir priemonių poveikis žmogui yra įvairių mokslo sričių tyrinėjimo objektas. Aktualiausi tyrimai - apie internetinių medijų poveikį žmogaus smegenims. Socialiniuose moksluose vis garsiau imame kalbėti apie medijų ekologiją, kuri nagrinėja medijų poveikį skirtingiems žmonėms ekoemociniu, ekofiziniu ir ekogamtiniu aspektu. Taigi, medijos ir jų naudojimas pats savaime nebūtinai yra problema. Problemos atsiranda tada, kai žmogus nebegali kontroliuoti savo elgesio konkrečiose internetinėse medijose („Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ir pan.), kai kompiuteriniai žaidimai tampa gyvenimo prasme. Mokslininkai daro prielaidą, kad bet kokia priklausomybė smegenyse atrodo taip pat, nesvarbu, ar nuo internetinių platformų, ar nuo psichotropinių medžiagų, ar nuo tam tikro elgesio. Kai žmogus gauna, pavyzdžiui, palankų komentarą po įkeltu įrašu socialiniuose tinkluose arba ilgai lauktą žinutę, arba pereina žaidime į aukštesnį lygį – visa tai skatina dopamino, laimės hormono, pliūpsnį smegenyse. Žmogus jį suvokia kaip malonumą. Padidėjęs dopamino ir serotonino kiekis sukuria mums malonią savijautą, kurią norisi patirti vėl ir vėl. Todėl norisi kartoti veiksmus, kurie skatina gerą savijautą. Internetas pilnas pagundų bet kurio amžiaus žmogui. Kuo jaunesnis žmogus, tuo didesnė rizika tapti priklausomam. Žmogui priklausomybė išsivysto ne technologijoms, o tam tikro dopamino kiekio sukeliamai savijautai.

Kaip pasireiškia priklausomybė realybėje?

Poveikis realybės suvokimui atsiranda nuo informacijos gausos ir jos turinio, kuriuo naudojamės internetinėje erdvėje. Dideli informacijos kiekiai trukdo įsiminti informaciją - prisimename tik tai, kur informacija išsaugota. Informacijos gausa trukdo giliau mąstyti, mažiau laiko lieka refleksijai, apmąstymui - skiriasi atminties formavimas arba įsiminimas. Sunku darosi pasakyti, kaip, kur sužinojome tai, ką žinome, sunku sukaupti dėmesį ilgesniam laikui. Vadinamasis „multitaskinimas“ – gebėjimas, kuris kartais yra pristatomas kaip labai geras ir naudingas, yra iliuzija. Tyrėjai akcentuoja, kad smegenys vienu metu negali sutelkti dėmesio į du dalykus. Vadinasi, mes ne atliekame dvi skirtingas užduotis, o tiesiog greitai perkeliame dėmesį nuo vienos užduoties prie kitos. Taigi, smegenims tam reikia resursų, už kuriuos tenka sumokėti – produktyvumas neišvengiamai krinta. Informacinis triukšmas, kuris mus supa tiek asmeninėje, tiek ir profesinėje aplinkoje, veikia smegenis kaip signalas būti nuolat pasiruošus reakcijai, o tai silpnina vykdomąją dėmesio funkciją. Vadinasi, būtina laikytis medijų higienos - pasirinkti laiką ar vietas, kuriose nesinaudosime technologijomis ir leisime smegenims užsiimti kita veikla. O užduotis, kurioms reikia susikaupimo, geriau atlikti išmaniuosius prietaisus padėjus į šoną.

Kas yra žmogaus įvaizdis ir kodėl jis svarbus internetinėje erdvėje?

Jeigu kalbėti apie įvaizdžio apibendrinimą, tai sakyčiau, kad žmogaus įvaizdis (nesvarbu, virtualioje erdvėje ar realybėje) – pasakojimas apie tą žmogų. Įvaizdis nėra tik išvaizda – tai elgesys, veiksmai ir išvaizda kartu. Vadinasi, kiekvieno žmogaus įvaizdis, pasakojimas apie save, priklauso nuo paties žmogaus suvokimo savąjį Aš.

Kaip kurti tinkamą savo įvaizdį informacinėje erdvėje?

Asmens įvaizdis - tai kelionė, nuolatos besikeičiantis procesas, susijęs su savęs suvokimu, lūkesčiais, motyvacija, estetinėmis ir kitomis bendrosiomis vertybėmis taip pat su supančios aplinkos reikalavimais. Kai kurie žmonės, užimantys tam tikras profesines pozicijas ar atliekantys išskirtinius socialinius vaidmenis, į savo įvaizdžio kūrimą investuoja ir laiką, ir pinigus. Tai normalu. Kiti žmonės net nesusimąsto apie įvaizdžio svarbą nei realybėje, nei virtualioje erdvėje. Tačiau verta prisiminti, kad tinkamai suformuotas įvaizdis yra asmeninės strategijos dalis, konkuravimo įrankis, komunikavimo priemonė, kuri negali būti chaotiška. Tinkamai suformuotas įvaizdis padeda rasti geresnį darbą, siekti aukštesnės profesinės pozicijos. Tačiau yra vienas bet... Dirbtinai sukurtas įvaizdis turi trumpą galiojimo laiką... Kitaip tariant – pasakojimas (įvaizdis) turi atspindėti tikrąjį žmogaus Aš. Vadinasi – kaip viduje, taip ir išorėje. Įvaizdis prasideda žmoguje, o ne „ant žmogaus“... Įvaizdis - vizualinė asmens būsenų, emocijų, patirčių išraiška kūno prigimtinėje formoje, laikysenoje, balse, gestuose, aprangoje, šukuosenoje, makiažo ir kituose pasirinkimuose. Įvaizdis taip pat yra glaudžiai susijęs su tokiomis savybėmis kaip pasitikėjimas savimi, savimonė, savivertė, savigarba ir, be abejonės, lemia asmens atliekamų veiksmų efektyvumą bei pasiekimus. Taigi, galvodami apie savo įvaizdžio kūrimą, pirmiausia galvokime apie savo tobulėjimą plačiąja prasme.