Dažnai vykstama į kitą miestą, o kai išsikraustoma iš tėvų namų, kyla pagunda pasileisti plaukus.
Ekspertai įspėja, kad neįgudus planuoti išlaidų gali tekti skaičiuoti centus – ypač dabar, kai viskas brangsta.
Studijuoti į didmiestį išvykę jaunuoliai paknopstomis įsisuka į naują aplinką, pradeda išlaidauti, o tada susigėdę prašo tų pačių tėvų, kurių namus paliko, pagalbos. Tikrai daugelis mūsų yra girdėję tokių istorijų.
„Didžioji dauguma atskirai nuo tėvų gyventi pradedančių studentų susiduria su pinigų trūkumu, nes dar būna neįpratę valdyti savo asmeninių finansų.
Gyvenant su tėvais dažnam yra sunku realiai įvertinti išlaidų dydžius, kadangi viskuo pasirūpina tėvai, o šeimose apie finansus kalbamasi retai“, – sako Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas.
Blaivus pajamų ir išlaidų vertinimas – pirmas žingsnis
Asmeninių finansų konsultantas Nerijus Murauskas jam atrina ir teigia, kad jaunas žmogus „nori visko“, o kadangi Lietuvoje dar nėra įprasta mokyti finansinio raštingumo nuo pat mažens, greitai susiduria su individualiomis finansinėmis krizėmis.
„Jaunam žmogui reikia visokių patirčių – ir naujų daiktų, ir pramogų, ir būsto, ir automobilio.
O kai visko nori vienu metu, pinigų dažniausiai neužtenka. Lietuvoje ir vaikų, ir suaugusiųjų niekas nemoko finansinio raštingumo.
Tėvai namuose irgi to nedaro ir dažniausiai neįtraukia vaikų į bendrą šeimos finansų planavimą – pavyzdžiui, kartu neplanuoja išlaidų. O tada paaugę vaikai susiduria su realybe ir mėnesiui turimus pinigus išleidžia per pora savaičių – tiesiog išsitaškoma“, – pasakoja N. Murauskas.
Pasak ekspertų, šiais metais studentams gali būti dar sudėtingiau valdyti finansus, nes būsto nuomos kainos didžiuosiuose miestuose ženkliai padidėjo, o žiemą turėtų dar labiau brangti šildymas.
Kad nekiltų problemų ir netektų galbūt net įbristi į skolas, specialistai rekomenduoja kuo anksčiau išmokti protingai elgtis su ribotu pinigų kiekiu – tiek kruopščiai planuoti išlaidas, tiek taupyti lėšas.
Visų pirma, vertėtų susidaryti biudžetą – blaiviai įvertinti pajamas, išlaidas ir nuspręsti, kaip reikėtų taupyti norint nesusidurti su problemomis. Pavyzdžiui, galbūt maistui įmanoma išleisti mažiau eurų per dieną ar savaitę?
Galbūt išmaniuoju telefonu neišdeginate tiek daug gigabaitų ir nereikia neriboto interneto? Galbūt prabangaus prekinio ženklo džinsus galima iškeisti į pigesnius? O gal galima pirkti mažiau kavos?
„Bent pora šimtų eurų sutaupysi, jei rasi būdą apsieiti be asmeninio automobilio. Iš savo patirties galiu pridurti, kad pradėjęs apsipirkinėti kartą per savaitę irgi sutaupau du šimtus eurų – svarbiausia maisto produktų pirkimą aiškiai suplanuoti“, – pataria N. Murauskas.
Kaip išvengti finansinės įtampos
Taupyti galima ir apsigyvenant vienoje erdvėje su kitais studentais – bute ar, pavyzdžiui, populiarėjančiuose bendrojo gyvenimo apartamentuose (ang. co-living).
Šiaulių bankas 2022 metų pavasarį suteikė 14 mln. eurų finansavimą vienam tokiam projektui Vilniaus Šv. Stepono gatvėje. Banko Vilniaus regiono ir filialo verslo klientų direktorius Kęstutis Grinius tada teigė: „Co-living koncepcija puikiai atliepia jaunų profesionalų poreikius, o studentai pamėgo ją dėl socializacijos galimybių.“
„Norint išvengti gyvenimo finansinėje įtampoje gali tekti papildomai padirbėti, derinant studijas su darbu. Darbdaviai dabar lanksčiai žiūri į studentus ir priderina darbo grafikus atsižvelgiant į jų laisvo laiko galimybes“, – mano A. Kamarauskas.
Be abejo, visada verta ir tiesiog atsiminti, kad moksleiviams ir studentams paprastai siūlomos įvairiausios nuolaidos – parduotuvėse, kavinėse, viešajame transporte. Nauji klientai įdomūs ir bankams.
Sutaupyti gali padėti ir bankas
Antai Šiaulių bankas moksleiviams ir studentams iki 22 metų siūlo nemokamą paslaugų planą „Jaunimui“. Jis leidžia nemokamai išimti grynuosius visuose Lietuvos ir užsienio bankomatuose – jei nekeičiama valiuta.
Be to, klientams, kurie naudojasi šiuo planu, netaikomi kortelės išdavimo ir aptarnavimo mokesčiai debeto mokėjimo kortelei, nekainuoja įmokų priėmimas internetu, suteikiamos kitos lengvatos.
„Paslaugų planas yra sukurtas atsižvelgiant į jaunimui reikalingas būtinas finansines paslaugas, kurios teikiamos nemokamai, nes jaunimui savarankiška finansinė laisvė ir taip sukelia papildomus iššūkius“, – teigia banko atstovas A. Kamarauskas.
Galiausiai pirmuosius savarankiško gyvenimo ir finansinės nepriklausomybės žingsnius žengiantiems moksleiviams ir studentams pirmiausia patariama banke atsidaryti ir taupomąją sąskaitą.
Pilnos piniginės nereikia – užtenka spustelti kelis mygtukus elektroninės bankininkystės platformoje.
Žinoma, tėvai gali ir anksčiau pradėti mokyti savo vaikus atsakingai elgtis su pinigais. Finansinio raštingumo pagrindus įgyti padeda vaikams išduodamos mokėjimo kortelės – tiesa, iki tam tikro amžiaus sąskaitą prižiūri ir tvarko jų tėvai, įtėviai ar globėjai.
Jie gali stebėti, kaip sūnui ar dukrai sekasi taupyti, planuoti išlaidas.
Specialistai pataria pilnametystės nesulaukusių vaikų finansinę laisvę riboti – pavyzdžiui, duoti kišenpinigių savaitei, tačiau juos paskirstyti atskiroms dienoms ir nustatyti limitą.
Jeigu atžala jau pirmadienį išleistų visus savaitinius kišenpinigius, jis suprastų padaręs klaidą ir kitą kartą jau pataupytų.
Vaiko sąskaitos valdymo teisės, kai jis sulaukia pilnametystės, perleidžiamos savininkui – tėvams lieka patariamasis vaidmuo.
Bet iki tol galima daug nuveikti ugdant atžalos finansinį drausmingumą.
Ar pinigai gali išmokyti pilietiškumo?
Vaikų darbas – naudinga patirtis ar katino dienelių gadinimas?
Kiek reikėtų sukaupti pinigų, kad tikėtina pensija senatvėje būtų verta 1000 eurų
Žygimantas Mauricas: pinigų išleidžiame daugiau, bet prekių įsigyjame mažiau
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą