Šalmas apsaugo nuo sunkių susižalojimų

Tačiau yra įsitikinęs, kad nuo rimtos galvos traumos jį išgelbėjo tai, kad dėvėjo šalmą, kuris gerokai apsaugojo nuo smūgio krintant.

Šalmai privalomi vaikams, bet ne suaugusiesiems

„Pasakoju savą patirtį tam, kad paveikčiau ir kitus žmones. Matau, kiek daug žmonių, ypač jaunų, mina dviračius, lekia paspirtukais nedėvėdami šalmų. O iki nelaimės – tik akimirka. 

Aš dažnai važinėju dviračiu. Ir tąkart puikiai jaučiausi važiuodamas, tik staiga susverdėjau ir kritau. 

Kas būtų likę iš mano galvos, jei ne šalmas? Pagalvojau: artėja rugsėjis, vaikai į mokyklą ir į užsiėmimus dar važinės dviračiais ir paspirtukais. 

Norisi įspėti ir juos, ir jų tėvus, kad patys saugotų savo sveikatą, o ir brangintų medikų laiką, jų darbą“, – kalbėjo skaitytojas.

Nors Susisiekimo ministerijos nuorodose tvirtinama, kad šalmas yra esminė dviratininko saugos priemonė, kuri gerokai sumažina galvos traumų riziką per eismo įvykius, tačiau Lietuvoje suaugusieji dviratininkai dėvėti šalmų neprivalo, ši priemonė privaloma tik vaikams iki 18 metų. 

Nors tyrimai rodo, kad būtent šalmas gali sumažinti galvos traumų riziką daugiau negu 50 proc., o sunkių traumų tikimybę – iki 60 proc.

Šalmo dėvėjimo svarbą akcentavo ir Klaipėdos universiteto ligoninės Neurochirurgijos klinikos neurochirurgas kretingiškis Vytautas Grykšas: „Kasmet pasitaiko apie 10 ir daugiau atvejų, kai tenka operuoti ar gydyti žmones, važiavusius dviračiais, paspirtukais ir patyrusius didesnes traumas, tarkim, kaukolių lūžius, vien dėl to, kad nedėvėjo šalmo. 

Ne visos galvos traumos baigiasi kraujo išsiliejimu į smegenis, tiems, kuriems pasiseka, po kelių dienų gydymo išleidžiame namo. Paklausus, kodėl važiavo be šalmo, tiesiog neturėdavo atsakymo.“

Atsakomybė išsiruošus į kelią

V. Grykšas akcentavo, kad galvos traumų pagausėja vasaros sezono metu, kai į Palangą ar Neringą žmonės atvyksta ilsėtis ir atsiveža dviračius, paspirtukus, riedučius. 

Infrastruktūra tam puikiai įrengta, tačiau poilsiautojai ne visuomet patys pasirūpina būtinomis saugos priemonėmis. „Jei esi eismo dalyvis, negalima negalvoti apie pasekmes. 

Juk ne visuomet galima numatyti kliūtis, kelio nelygumus arba atsakyti už kito poelgius, o taip pat – ir staigius sveikatos pokyčius“, – samprotavo gydytojas neurochirurgas, pasidžiaugęs bent tuo, kad šiemet nedaug buvo nardymo traumų.

„Anksčiau per vasarą tekdavo operuoti ir gydyti iki 10 asmenų, patyrusių nardymo traumas, kai galva atsitrenkia į kietą paviršių. Šiemet tebuvo tik 4 tokie atvejai. 

Gal todėl, kad vasara buvo šalta“, – pasvarstė kraštietis gydytojas V. Grykšas.

Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko Viliaus Stonkaus pateiktais duomenimis, šiemet Kretingos rajone užregistruota 12 eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo dviračių ar elektrinių mikrojudumo priemonių – elektrinių paspirtukų, riedlenčių, balansinių vienračių – vairuotojai, kurie nedėvėjo šalmo. 

„Tokių atvejų, kai asmuo būtų patyręs sužalojimų dėvėdamas šalmą, šiemet neužregistravome. 

Ši statistika labai aiškiai parodo, kokią svarbą saugumui turi šalmas“, – užtvirtino pareigūnas.

<>b>Elektrinėms priemonėms – didesni reikalavimai

V. Stonkaus žodžiais, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams keliuose keliami papildomi reikalavimai.

Važiuodami važiuojamąja dalimi jie privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad transporto priemonėje degs tinkami žibintai – priekyje baltos, o gale raudonos šviesos. 

Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, ryškiaspalvė liemenė yra privaloma.

„Tačiau svarbiausia yra šalmas: jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. 

Vyresniems kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, važiuojantiems keliu, rekomenduojama, o važiuojantiems važiuojamąją dalimi, privaloma dėvėti dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą“, – Kelių eismo taisykles priminė pareigūnas. 

Pagal jas, kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant ir važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas (KET 3.7 p.).

„Artėjant mokslo metų pradžiai, norisi dar kartą atkreipti tėvų ir mokinių dėmesį: vaikai rugsėjį dviračiais ir paspirtukais dažniau važiuos į mokyklą ar būrelius.

 Labai svarbu pasirūpinti, kad jie turėtų šalmą, atšvaitus, o jų transporto priemonės būtų techniškai tvarkingos. 

Tėvų pavyzdys taip pat itin reikšmingas – jei suaugusieji patys važiuos su šalmu, vaikai bus labiau linkę tai daryti“, – ragino pareigūnas.