Saulės ratas: Alutinis ir Rudens lygiadienis

Seniau tokiu metu pagrindiniai lauko darbai jau eidavo į pabaigą - jau tik bulvių ir linų barai belikę. Tačiau dar vykdavo bendruomeninės šventės, mugės, rudens sambariai. Vienas iš jų - rugsėjo 21 d. švenčiamas Alutinis.

Šiai šventei gamindavo apeiginį trejų devynerių grūdų alų. T. y. buvo imamos 9 saujos javų ir kiekviena sauja dar padalijama į tris dalis. Tuomet viskas atskirai iškuliama ir sumaišoma su miežiais. Kiekvienas šventės svečias buvo vaišinamas 9 kaušeliais tokio alaus.

Senovėje alus buvo geriamas iš gyvulių ragų, ant kurių buvo išskutinėti elniai, paukščiai, žalčiai. Alus laikytas stebuklingu gėrimu, sugebančiu prakalbinti ir tylenius.

Alumi buvo vaišinami kaimynai ir giminės. Be to, jis buvo aukojamas ir dievams - juo aplaistomi (tarsi pašventinami) pirkios langai, durys.

Alaus šventė būdavo švenčiama rugsėjo pabaigoje, būtent tada, kai nuimamas derlius, oras pradeda šalti.

Sakoma, kad nuo šios dienos jau nebegalima maudytis ežeruose ar upėse, gaudyti vėžių. Jau reikia padėti vasarines šiaudines skrybėles į šalį, susirasti žieminį galvos apdangalą.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su šv. Mato varduvėmis. Šv. Matas buvo apaštalas ir evangelistas, rašęs Naująjį Testamentą. Prieš Kristaus pašaukimą Matas dirbo muitininku - mokesčių surinkėju, todėl jo gebėjimas mesti pelningą darbą ir atsisakyti turtų visus labai nustebino.

Tikėtina, kad apeiginis alus buvo vartojamas ir per lygiadienį, kai būdavo džiaugiamasi derliumi, dėkojama dievui Žemininkui ir jam aukojami gyvuliai. Buvo pjaunamos ir aukojamos gyvulių poros: veršiukas ir telyčia, avinas ir avis, ožys ir ožka, paršas ir kiaulė, gaidys ir višta, žąsinas ir žąsis.

Naktigonės ugnis, šildžiusi piemenis kalvose ir kloniuose per lygiadienį būdavo parnešama į namų židinį - čia, apgaubta pagarbos, apeigų ir sakralumo, ji švies ir šildys visą tamsųjį metų pusmetį - iki pavasario lygiadienio.

Šiais laikais aukų dievams nereikia, tačiau lygiadienio akimirką, kosminės tylos minutę prasminga sutikti išgyvenant vidinės taikos ir harmonijos būseną. Pagarbiai pasveikinti ateinančią rudens tamsą ir šaltį - jiems irgi lemta būti. Užsidegti žvakę, židinį ar aukuro ugnį kaip amžinosios Saulės ir šviesos simbolį.

Rudens lygiadienio ugnies misterija tradiciškai organizuojama Juodkrantėje, Gintaro įlankoje. Šiais metais šventė vyks rugsėjo 22 d. nuo 20 val.

Pažymint Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės dieną ugnies šviesuliu virs nendrinių skulptūrų kompozicija - 23 bokštų Motinos Žemės šventykla GAJA, kurią prūsiško kraujo turintis skulptorius, architektas Mantas Maziliauskas kartu su atsidavusia komanda pastatė Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, dar vasaros pradžioje.

Ugnies reginį lydės specialiai jam sukurta kompozicija „Gaja“ - kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai“ (1994 m.) motyvų aranžuotė, kurią sukūrė ir atliks „Migloje“, o tekstų autorius - Romowe Rikoito. Renginyje svečius pasitiks folkloro ansambliai „Giedružė“ ir „Aušrinė“.