Saulės sistemoje – vienas pavojingiausių asteroidų: NASA patikslino, kada bus didžiausia tikimybė susidurti

Kol OSIRIS-REx nebuvo aplankęs ir ištyręs Bennu, mokslininkai bendrą tikimybę, jog šis asteroidas iki 2200 metų atsitrenks į Žemę, prilygino 1 iš 2700.

Nors tai reiškia, kad šansai, jog Bennu susidurs su Žeme, yra didesni, mokslininkai nemano, kad šis pokytis yra pakankamai reikšmingas, jog būtų verta nerimauti.

„Tai nėra reikšmingas skirtumas, ir susidūrimo tikimybė iš esmės liko ta pati, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Davide`as Farnocchia, dirbantis NASA Netoli Žemės skriejančių objektų studijų centre.

– Tiesą sakant, mes dabar kur kas geriau žinome Bennu trajektoriją ir galime geriau konstruoti potencialius kelius smūgiams.

Žvelgiant apskritai, padėtis yra geresnė, ir aš dabar nerimauju kur kas mažiau, negu anksčiau“.

Asteroidas Bennu.

Jei Bennu įsirėžtų į Žemę, jis paliktų nuo 10 iki 20 kartų savo dydį viršijantį kraterį, o jo nuniokoto ploto dydis 100 kartų viršytų kraterio dydį, sakė NASA planetinės gynybos karininkas Lindley Johnsonas.

Šiais rezultatais paremtas tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Icarus“.

„NASA planetinės gynybos misija yra aptikti ir stebėti asteroidus bei kometas, kurios gali priartėti prie Žemės ir sukelti pavojų mūsų planetai“, – pranešime spaudai teigė Netoli Žemės skriejančių objektų stebėjimo programos vadovė Kelly Fast.

„Mes atliekame šią misiją per nuolat vykdomus astronominius tyrimus, kurių metu surinkti duomenys padeda aptikti anksčiau nežinotus objektus ir atitinkamai pakoreguoti orbitinius modelius.

OSIRIS-REx misija suteikė išskirtinę galimybę pakoreguoti ir patikrinti šiuos modelius.

Tai padėjo mums geriau numatyti, kur bus Bennu, kai daugiau kaip po šimtmečio jis itin priartės prie Žemės“.

Bennu asteroidas

Kitą kartą arčiausiai Žemės šis asteroidas turėtų atsidurti 2135 metais. Nors Bennu nebus tiek priartėjęs, kad sukeltų grėsmę Žemei, tikslus jo trajektorijos žinojimas padės mokslininkams geriau suprasti, kaip mūsų planetos gravitacija pakeis būsimą asteroido orbitą aplink Saulę.

Tai taip pat gali turėti įtakos Bennu šansams atsitrenkti į Žemę po 2135 metų.

Reikšmingiausias Bennu priartėjimas prie Žemės numatomas 2182 metų rugsėjo 24 dieną. Tuomet tikimybė, jog jis rėšis į Žemę, bus lygi 1 iš 2700.

Mokslininkai sutinka, kad susidūrimo tikimybė yra maža, ir NASA planuoja dar daug metų stebėti šio asteroido orbitą.

Asteroido tyrinėjimas iš arti

Kosminis aparatas OSIRIS-REx, kurio pilnas pavadinimas reiškia „Origins, Spectral Interpretation, Resource Identification, Security – Regolith Explorer“, Bennu pasiekė 2018 metų gruodį, o paliko šių metų gegužės 10-ąją.

Be to, kad surinko precedento neturinčios informacijos, zondas taip pat paėmė asteroido paviršiaus mėginių. Jie šiuo metu skrenda į Žemę ir turėtų atvykti 2023 metų rugsėjį.

Nors OSIRIS-REx į Žemę grįš tik po poros metų, mokslininkams jis jau siunčia duomenis, atskleidžiančius, ką jis sužinojo apie Bennu per visą šį laiką.

Tai, pavyzdžiui, mokslininkams leido išsiaiškinti, kad šis asteroidas yra sudarytas iš nuolaužų krūvos, kurią riša gravitacija. Pats asteroidas yra vilkelio formos, o jo skersmuo siekia 500 metrų.

Asteroidas Bennu.

„OSIRIS-REx duomenys suteikia mums tiek daug tikslios informacijos, jog mes galime patikrinti savo modelių ribas ir labai tiksliai apskaičiuoti būsimą Bennu trajektoriją iki pat 2135 metų, – sakė D. Farnocchia. –

Prieš tai niekada nesame sumodeliavę asteroido trajektorijos tokiu tikslumu“.

Netoli Žemės skriejančių objektų studijų centras, įsikūręs Reaktyvinių variklių laboratorijoje Kalifornijos Pasadenos mieste, remdamasis asteroidų duomenimis, gali apskaičiuoti jų trajektorijas, numatyti būsimą judėjimą ir įvertinti, ar egzistuoja smūgio tikimybė.

Aplink Saulę skriejančių asteroidų orbitos su laiku kinta, ir jas iškreipti gali mažiausi dalykai.

Kalbant konkrečiai, mokslininkai norėjo nustatyti, ar per pirmą glaudų priartėjimą prie Žemės 2135 metais Bennu pateks į gravitacijos „rakto skylutę“.

Gravitacijos „rakto skylute“ vadinamas itin siauras kosminės erdvės regionas, kuriame planetos gravitacija gali pakeisti praskrendančio asteroido orbitą.

Bennu asteroidas

Jei tam tikru metu Bennu dėl Žemės gravitacijos pateks į vieną iš tokių skylučių, jos gali pakreipti Bennu kursą taip, jog jis ateityje įsirėžtų į Žemę.

Jei Bennu iš tikrųjų patektų į gravitacijos „rakto skylutę“, „tuomet Žemės trauka šiek tiek pakeistų Bennu judėjimo kryptį, tačiau to pakaktų, kad jis atsidurtų susidūrimo trajektorijoje XXII amžiuje“, pažymėjo D. Farnocchia.

Iki šios studijos mokslininkai būgštavo, kad Bennu kelyje gali pasitaikyti 26 potencialios gravitacijos skylės. Tačiau dabar jie nerimauja tik dėl dviejų. Tačiau tikimybė, kad asteroidas pateks į vieną iš jų, yra didesnė.

„Tačiau privalome turėti galvoje, kad susidūrimo tikimybė yra tikrai maža, – pabrėžė D. Farnocchia.

– Tiesą sakant, tikimybė, kad jis neskries smūgio trajektorija, siekia net 99,94 proc. Taigi ypatingos priežasties nerimauti nėra“.

Bennu judėjimas

Saulės karštis asteroidams gali sukelti vadinamą Jarkovskio efektą. Aplink Saulę keliaudami asteroidai tai įkaista, tai atvėsta. Asteroidas, sukdamasis per šį temperatūrų pokytį, išskiria energiją ir gauna šiokį tokį papildomą postūmį.

„Jarkovskio efektas daro įtaką visiems bet kokio dydžio asteroidams. Iki šiol iš toli buvome išmatavę tik mažą dalį asteroidų populiacijos, bet OSIRIS-REx suteikė mums pirmąją progą išmatuoti šį poveikį detaliai, kol Bennu skriejo aplink Saulę, – pranešime spaudai teigė vyresnysis mokslininkas Steve Chesley iš NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos.

– Šis poveikis Bennu yra ekvivalentiškas trijų vynuogių, nuolat sąveikaujančių su asteroidu, svoriui.

Taip, jis miniatiūrinis, bet reikšmingas, jei vertinsime Bennu šansus per ateinančius dešimtmečius ar šimtmečius įsirėžti į Žemę“.

Asteroidų judėjimą gali pakoreguoti ir kitos jėgos, įskaitant Saulės, kitų planetų, jų palydovų ir kitų asteroidų gravitaciją. Bennu orbitai įtakos gali turėti ir Saulės sistemos dulkės ar elektringųjų dalelių srautas iš Saulės, vadinamas Saulės vėju.

Be to, OSIRIS-REx misijos metu mokslininkus nustebino pastebėtas faktas, kad Bennu paviršius taip pat skleidė daleles į kosmosą, o tai irgi gali turėti tam tikrą vaidmenį.

Nors pagrindinis šios misijos tikslas buvo surinkti Bennu mėginius ir atgabenti juos į Žemę, įžvalgos į asteroidus, skriejančius netoli Žemės, bei tikslesni jų orbitų apskaičiavimai taip pat tapo gyvybiškai svarbiu pasiekimu.

„Šios misijos orbitiniai duomenys padėjo mums geriau įvertinti Bennu šansus ateinančiais šimtmečiais įsirėžti į Žemę ir pagerino bendrą supratimą apie potencialiai pavojingus asteroidus.

Tai yra neįtikėtinas rezultatas“, – pranešime spaudai pabrėžė OSIRIS-REx pagrindinis tyrėjas ir Arizonos universiteto profesorius Dante Lauretta.