Sekso pamokos mokinukams: ne visi tėvai sutinka, kad jų vaikus mokytų orgazmo (papildyta)

R. Zaborė teigė, kad lytiškumo ugdymas: vyriško ir moteriško orgazmo skirtumai, lubrikantų parinkimas ir panašūs dalykėliai tiesiogiai susiję su suaugusiųjų seksu buvo išaiškinami vaikams, tarp kurių buvo ir 13 mečių paaugliukų.

Lytinio ugdymo pamokas veda gydytoja akušerė-ginekologė

Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Petrikienė teigia, kad lytinio ugdymo pamokos yra vykdomos visuomenės sveikatos specialios programos ugdymo lėšomis, jas veda Miglė Černiauskienė, kuri yra gydytoja akušerė-ginekologė.

Jos teigimu, tokia paslauga buvo perkama pagal konkursą: Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuras, pagal numatytą eilutę lytinio ugdymo programai, gavo lėšų ir dėl to, buvo perkamos tokios paslaugos.

D. Petrikienė pažymi, kad pats visuomenės sveikatos biuras su programa nedirba, su ja dirba pedagogai, o lytiškumo programa yra savivaldybės paslaugų tinklelio jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų pakete.

"Vakarų ekspreso" redakcija sulaukė tokio Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės Dalios Petrikienės komentaro:

"Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras rugsėjo 29 d. - gruodžio 6 d. vykdė užsiėmimus lytiškumo tema.

Paskaitos buvo organizuojamos tęsiant projekto „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas“ veiklas, kurios yra skirtos lytiškai plintančių ligų ir neplanuoto nėštumo neigiamo poveikio sveikatai mažinimui ir su tuo susijusioms jaunimo sveikatos problemoms spręsti.

Temos buvo derinamos su ugdymo įstaigų administracijomis ir parenkamos pagal ugdymo įstaigose vyraujantį aktualumą: „Viskas ką reikia žinoti apie higieną“, „Brendimo kelionė“, „Viskas apie apsaugos būdus“.

Tėvams buvo pateikiama informacija apie planuojamus užsiėmimus, temas ir jų potemes, informacija apie lektorius.

Taip pat kontaktinė informacija, kuria galėjo pasinaudoti ir susisiekti su mumis, jeigu kyla klausimų.

Tėvams buvo suteikiama galimybė rinktis ar vaikas dalyvaus užsiėmime ar ne.

Vaikams, kurių tėvai atsisakė, buvo tęsiamas įprastas ugdymas.

Užsiėmimai nėra susiję su ugdymosi rezultatais.

Tema, apie kurią yra kalbama "Lytiniai santykiai, ką žinoti’’ turėjo vykti gruodžio 14 d., aštuntų klasių mokiniams, tačiau yra perkelta į ateinančių metų vasario mėnesį, dėl gydytojos užimtumo ir šiai dienai nėra įvykusios, nors tėvų sutikimai jau yra surinkti.

Šie užsiėmimai vyks, tačiau norime pabrėžti, kad užsiėmimuose nėra skatinama užsiimti ankstyvais lytinais santykiais, netgi priešingai, kalbama apie tai, kodėl yra verta pradėti juos kuo vėliau, aptariama pornografijos žala, papasakojama apie erogenines zonas, kurios yra ne tik lytiniai organai.

Tai ir delnai, pirštų galiukai ar akių vokai, ir norint pajausti malonumą užtenka laikytis už rankų.

Ir tai tik keli pavyzdžiai, norime atkreipti dėmesį, kad tėvų sutikimo formoje visos potemės buvo išvardintos, kad tėvai galėtų matyti apie ką bus kalbama ir priimti jiems ir jų vaikams labiausiai tinkantį sprendimą dalyvauti užsiėmime ar ne", - pakomentavo Dalia Petrikienė.

Seksas paauglystėje: išteisinti ar nuteisti?

Nors amžiaus cenzas, kada pradėti lytinį gyvenimą, nėra nurodomas, o specialistai aiškina, jog normalu jausti lytinį potraukį ir kūno pasitenkinimą, dalis jaunimo šį žingsnį stengiasi nukelti kuo vėlesniam brandos etapui.

Seksas paauglystėje - normalus reiškinys, „pereinamasis“ etapas ar rizikingas užsiėmimas? Apie tai diskutuojame su Lietuvos tėvų forumo atstovais.

Nors amžiaus cenzas, kada pradėti lytinį gyvenimą, nėra nurodomas, o specialistai aiškina, jog normalu jausti lytinį potraukį ir kūno pasitenkinimą, dalis jaunimo šį žingsnį stengiasi nukelti kuo vėlesniam brandos etapui.

Seksas paauglystėje - normalus reiškinys, „pereinamasis“ etapas ar rizikingas užsiėmimas? Apie tai diskutuojame su Lietuvos tėvų forumo atstovais.

Per ankstyvas asmens jausmų žadinimas – skatinimas ir kalbėjimas sekso tema gali sukelti nepageidaujamas pasekmes tiek fizinėje, tiek psichinėje raidoje. Tai gali pasireikšti net po keliolikos metų.

Būdas kompensuoti meilės trūkumą

„Vaikas ar paauglys, kuris turi aukštą savivertę neskubės mestis į ankstyvus lytinius santykius“, - įsitikinęs Lietuvos tėvų forumo (LTF) narys, psichologas Andrius Atas. 

Anot jo, ankstyvas lytinis gyvenimas tiesiogiai susijęs su paauglio emocijomis. Kuo šis jaučiasi nerimastingesnis - gavęs mažai meilės iš artimųjų rato ir tėvų, tuo didesnė tikimybė, kad tai bandys kompensuoti tokiomis pakaitinėmis priemonėmis kaip seksas.

Tai pačiai kategorijai, anot jo, priklauso ir rūkymas, alkoholio, narkotikų vartojimas ar net kompiuteriniai žaidimai.

Savimi patenkintam paaugliui, jo nuomone, prioritetu visų pirma tampa mokslai, išsilavinimas, stabilumas gyvenime, o tik tada siekiama sukurti artimus, ilgalaikius santykius.

Mokyti tik fiziologijos

Vis dėlto lytinio ugdymo raštingumas mūsų šalyje neretai įvardijamas kaip nepakankamas, tad rasti balansą tarp skirtingų nuomonių – užduotis ne iš lengvųjų.

Čia A.Atas turi griežtą poziciją - bandymas visuomenėje kurti laisvę „jei norisi, vadinai, reikia“ yra ideologijos diegimas.

„Lytinio švietimo atskyrimas nuo vaiko asmenybės brandos ir asmeninės emocinės kompetencijos yra dirbtinis.

Be abejo, tam tikrus kūno anatominius dalykus ir fiziologinius skirtumus vaikas turi žinoti, pavyzdžiui, vaisingumo ciklą ar organizmo brandos ciklus.

Vaikas neturėtų jausti nerimo nesuprasdamas apie fiziologinius kūno reiškinius, todėl būtinos paskaitos, kaip branda veikia mūsų kūną, tačiau socialinė raiška – lytinis gyvenimas gali būti pavojingas, todėl ir yra visuotinai diskutuotinas“, - kalba psichologas.

„Tėvai dalinasi, kad mergaitėms jau vienuolikos prasideda menstruacijos, taigi paauglėmis gali laikyti ir jas“, - priduria.

Kalbos seksą paskatina

Nors seksas neturi amžiaus cenzo, taigi, kada normalu pradėti lytinį gyvenimą, taip pat nėra apibrėžta, specialistai mano, jog prieš žengiant šį žingsnį svarbu būti brandžiam - jausti atsakomybę už galimas pasekmes ir įvertinti partnerystę.

Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas įsitikinęs – kalbos ir iniciatyvos apie seksą jį tik paskatina.

O per ankstyvas asmens jausmų žadinimas – skatinimas ir kalbėjimas ta tema gali sukelti nepageidaujamas pasekmes tiek fizinėje, tiek psichinėje raidoje.

Tai gali pasireikšti net po keliolikos metų.

„Kai prasideda lytinė branda, atsiranda naujų pojūčių, potyrių ir požiūrių, todėl būtina su vaikais tai aptarti, bet reikia suvokti ir galimas to pasekmes nebrandaus paauglio psichinei būsenai – kaip tai jį paveiks.

Tai gali atsiliepti ir ateityje – informacija užsislėpusi pasąmonėje po ryškių gyvenimo įvykių nežinia ką gali sužadinti“, - sako Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas.

Bet koks per ankstyvas nesubrendusio vaiko ugdymas gali sukelti pokyčius tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.

Tai pasireikšti gali net ne po kelerių, o po keliolikos metų. Taigi per ankstyvas lytinio potraukio, jausmo ar asociacijų su tuo kėlimas, be jokios abejonės, jaunai, besiformuojančiai asmenybei gali turėti tokių pasekmių, apie kurias mes nė neįsivaizduojame“, - kalba D.Trečiakauskas.

Svarbu diegti dorą ir moralę

D.Trečiakauskas priminė programą „Lux“, kurią buvo mėginama diegti dar darželiuose, apie princą ir princesę.

Buvo deklaruojama, kad vaikas jau nuo ketverių metų turėtų pažinti kūną ir jausti lytėjimo malonumą.

„Jei kam nors normalu, kad ketverių metų vaikas ima masturbuotis, tai tikrai ne sveikos moralinės orientacijos vaiko tėvams.

Galiu drąsiai garantuoti, kad 99 procentai tėvų man pritars“, - įsitikinęs jis.

Mat pagal Vaiko teisių konvenciją ir Lietuvos Respublikos Konstituciją, tėvai atsakingi už vaikų švietimo, moralinį, ideologinį ar religinį pasirinkimą“, - aiškina pašnekovas.

Pašnekovas prieš priimant sprendimą, nuo kada turėtų būti diegiamas lytinis švietimas, siūlo atkreipti dėmesį ne tik į amžių, bet ir į tai, apie ką diskutuojame – ar bus netiesiogiai skatinami jaunimo lytiniai veiksmai ar kalbėsime apie atsakomybę ir pagarbą, taip pat dorą, susilaikymą.

Mėgindamas analizuoti, kas yra seksas paauglystėje - normalus reiškinys, „pereinamasis“ etapas ar rizikingas užsiėmimas, Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas pateikia gyvenimišką situaciją.

„Teko keliauti po Amazonės džiungles. Ten trylikametės mergaitės jau laukėsi kūdikių, maža to, ne pirmagimių.

Ar tai normalu? Štai jums ir atsakymas.“

Specialisto komentaras

VšĮ Vilniaus privačios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Kavoliūnienė:

- Pagal bendrąsias vaiko ugdymo programas lytinio švietimo paskaitos yra privalomos ir mes to neignoruojame.

Paskaitas apie tai integruojame į tikybos ar biologijos pamokas. Taip pat telkiame specialistų pagalbą - kelis kartus per metus organizuojame vaikams lytinio švietimo paskaitas.

Iš vaikų elgesio matome, kada reikėtų vėl imti organizuoti mokiniams pokalbius su specialistais.

Pavyzdžiui, berniukai ima domėtis mergaitėmis, ir atvirkščiai, palieka vieni kitiems tam tikro pobūdžio piešinius.

Iš tėvų nesame sulaukę neigiamos reakcijos, kad kalbėdami apie lytiškumą taip tik skatiname lytinį gyvenimą.

Kai neperžengiamos ribos, kalbama paaugliams suprantama kalba, tai vyksta be įtampos, tėvai net patys inicijuoja susitikimus su specialistais, pasidalina pranešėjų kontaktais.

Visa mokyklos bendruomenė vieningai stebime ir sprendžiame, kiek ir kada apie lytiškumą reikalinga kalbėti.

Projektas „Pakalbėkim apie TAI“ (3500 Eur)     

GRETA VANAGIENĖ, lsveikata.lt

Asociatyvi 123rf.com nuotr. / Per ankstyvas asmens jausmų žadinimas – skatinimas ir kalbėjimas sekso tema gali sukelti nepageidaujamas pasekmes tiek fizinėje, tiek psichinėje raidoje. Tai gali pasireikšti net po keliolikos metų.