Seksualiai skriaudžiamų vaikų ašarų nemažėja

Bejausmė statistika kraupi. Praėjusiais metais Lietuvoje seksualinį smurtą galimai patyrė 300 vaikų, 2021 m. - 239, 2020 m. - 185 vaikai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį gautas 201 toks pranešimas.

Tačiau realūs nukentėjusiųjų skaičiai gali būti gerokai didesni. Seksualinį smurtą galimai patiria vienas iš penkių vaikų.

Tai reiškia, kad dalis nukentėjusių vaikų taip ir nesulaukia pagalbos.

"Nukentėjęs vaikas dažnai jaučia itin stiprius jausmus - baimę, kaltę, gėdą - ir būna linkęs slėpti savo išgyvenimus, jaučiasi atsakingas dėl to, kas įvyko, todėl jam gali būti nedrąsu atsiverti ir paprašyti pagalbos.

Tad labai svarbus suaugusiųjų įsitraukimas ir gebėjimas atpažinti, kad vaikui reikia pagalbos. Būtina kalbėti, mokytis atpažinti ir padėti nukentėjusiam vaikui", - tikina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Milžiniška problema

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, joks smurtas prieš vaikus negali būti pateisinamas. Tačiau seksualinis smurtas yra ne tik labiausiai žalojanti, bet ir sunkiausiai atpažįstama smurto forma, todėl ypač svarbu šviesti visuomenę, kelti specialistų kvalifikaciją.

"Žvelgiant į pastarąjį penkmetį, vaiko teisių apsauga mūsų šalyje atnešė pozityvių rezultatų - didėja paslaugų spektras ir prieinamumas, po truputį ima mažėti visuomenės pakantumas smurtui, gerėja atpažįstamumas.

Tačiau seksualinis smurtas vis dar išlieka ypač opia tema, kuria mums dar sunku ne tik kalbėti, bet ir pripažinti jos egzistavimą.

Nors šios smurto rūšies identifikavimas po truputį didėja, tačiau jos atpažinimas ir tinkamas nukreipimas pagalbai vis dar išlieka didžiausia problema", - sakė M. Navickienė.

Skriaudžia esantieji šalia

Vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, 70-85 procentais atvejų seksualinį smurtą vaikai patiria artimoje aplinkoje, o skriaudėjas dažnai būna žmogus, kurį vaikas pažįsta ir kuriuo pasitiki - giminaitis, bendraamžis, šeimos draugas ar kitas artimasis.

Nuo seksualinio smurto daugiau nukenčia mergaitės. Tačiau specialistų įžvalgomis, mažesnį galimai nukentėjusių berniukų skaičių gali lemti dažnesnė jų baimė kalbėti apie savo išgyvenimus ir kreiptis pagalbos.

Apžvelgiant seksualinio smurto prieš vaikus pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, ryškėja tendencija, jog labiausiai pažeidžiami vaikai yra paauglystėje.

Reaguoti ir kalbėtis

Pasak I. Skuodienės, apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto galima ne tik reaguojant į vaiko siunčiamus pagalbos signalus ir pasikeitusį elgesį, bet ir skiriant nuoširdaus dėmesio ir laiko prevenciniams pokalbiams su vaiku seksualinio smurto tema.

"Nuo mažens ugdykime vaiko suvokimą apie save ir savo kūną, kuris priklauso tik jam ir be jo paties sutikimo niekam nevalia jo liesti.

Labai svarbu mokyti vaiką atpažinti savo kūno ribas, pasakyti, kad ir aplinkiniai turi jas gerbti, taip pat paaiškinti, ką jis turėtų daryti, kai susiduria su kito žmogaus nemaloniu ir netinkamu elgesiu, prisilietimais, veiksmais.

Galiausiai mokykime vaiką pasakyti tvirtą „ne“, kai kažkas kitas jo asmenines ribas nori peržengti", - sakė I. Skuodienė.

Vaiko teisių gynėjai primena, jog nėra vieno konkretaus požymio, kuriuo remiantis būtų galima tvirtai pasakyti, kad vaikas patiria seksualinį smurtą.

Tačiau pastebėjus pernelyg seksualizuotą vaiko elgesį, staigų susidomėjimą seksualinėmis temomis, polinkį žaisti seksualinius žaidimus, uždarumą ar nenorą bendrauti, fizinės ir emocinės sveikatos pablogėjimą, savęs žalojimą - galima įtarti, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama.

Negalima likti abejingiems ir tylėti. Būtina visada pranešti apie vaikų patiriamą bet kokį smurtą.

Specialistų siūlymu, reikėtų plėsti psichologų, kurie specializuojasi seksualinio smurto srityje, ratą, taip pat psichosocialinių paslaugų ir ilgalaikės pagalbos prieinamumą bei ypatingą dėmesį skirti regionams.

Negalima pamiršti kokybiško ir vaiko interesus atitinkančio jo nuomonės išklausymo bei kaip tai atliekantys specialistai turėtų elgtis, kad nesukeltų papildomo streso ir trauminių išgyvenimų.

Pabrėžiama, jog vaiko nuomonės svarba ir smurtautojų teisinė atsakomybė dėl įrodyto smurto - vieni reikšmingiausių veiksnių, siekiant užkirsti kelią seksualiniam smurtui prieš vaikus.

Būtinas atsargumas

Žmonėms, kurie buvo nuteisti už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus ar suaugusiuosius, draudžiama dirbti, teikti paslaugas, savanoriauti vietose, kuriose jie gali turėti nuolatinių ir tiesioginių kontaktų su vaikais.

Tokie asmenys yra įtraukti į veikiantį Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą (ĮKNR).

Įdarbinant, priimant teikti paslaugas ar savanoriauti žmogų, pažymos, kad jis nėra šiame registre, turi prašyti visos su vaikais dirbančios ir jiems paslaugas teikiančios įstaigos.

Tokios pažymos gali prašyti ir patys tėvai, kurie, pavyzdžiui, savo vaikams samdo auklę, korepetitorių, trenerį ar kitą paslaugų teikėją, ir nori užtikrinti vaiko saugumą.

"Nieko nėra svarbiau, kaip apsaugoti vaikus nuo jiems gresiančių ar galinčių grėsti pavojų.

Darbdaviai, priimantys žmones dirbti su vaikais, turėtų pasinaudoti esama prevencine priemone - prašyti, kad su vaiku dirbsiantis žmogus pristatytų pažymą, jog nėra teistas už seksualinius ir kitus sunkius nusikaltimus.

Tokios pažymos gali reikalauti ir vaikų tėvai, samdydami individualiai dirbančius korepetitorius, aukles ar kitus asmenis", - priminė ministrė M. Navickienė.

Bendra kova

Siekdamos efektyviau kovoti su seksualiniu smurtu prieš vaikus, penkios šalies institucijos neseniai atnaujino bendradarbiavimo susitarimą, kuriame apibrėžtas veiksmų algoritmas susidūrus su šia smurto rūšimi.

Penkiašalis susitarimas tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT), Policijos departamento, Generalinės prokuratūros ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos aiškiai apibrėžia suderintus veiksmus tarp visų išvardintų institucijų, kai yra nagrinėjami atvejai, susiję su galimu seksualiniu smurtu prieš vaikus.

"Tikiu, kad šis susitarimas prisidės sprendžiant vaikų pabėgimo atvejus, įpareigos labiau aiškintis priežastis, kodėl tai vyksta ir veiks prevenciškai.

Taip pat leis efektyviau keistis informacija ir ieškoti geriausių sprendimų vaiko gerovei apsaugoti", - sakė Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Taip pat numatyta naujovė, kad prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios inicijuoja tarpžinybinę atvejo koordinavimo grupę.

Tokią grupę sudarys prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą, VVTAĮT ir policijos atsakingi asmenys, dirbantys su konkrečiu atveju.

Šiuo pakeitimu siekiama suderinti skirtingų institucijų veiksmus, siekiant apsaugoti nukentėjusį nepilnametį nuo neigiamo baudžiamojo proceso poveikio, tinkamai užtikrinti jo interesų apsaugą bei teisių įgyvendinimą.

STATISTIKA

2022 m. beveik 3 tūkst. vaikų galimai patyrė smurtą. Vaiko teisių gynėjai dėl fizinio smurto gavo 2 216, seksualinio smurto - 300, psichologinio smurto - 291, nepriežiūros - 421 pranešimą. Per pirmąjį šių metų pusmetį gauti 2 072 pranešimai dėl galimai panaudoto smurto prieš vaikus. Iš jų: 1 578 - dėl fizinio smurto, 201 - seksualinio, 197 - psichologinio, 96 - nepriežiūros.