„Sengirės fondui“ mišką Dzūkijoje išpirkti padėjo tarptautinis bankas

Sklypas yra vaizdingoje Dzūkijos Dainavos girioje, šalia Nemuno ir Žiogelių etnografinio kaimo, viename iš vertingiausių miškų masyvų, kurį atrinko fondo mokslininkai, vadovaudamiesi daugiau nei 50 kriterijų.

Šis sklypas ribojasi su kitu, anksčiau išpirktu mažesniu sklypu, priklauso Dzūkijos nacionaliniam parkui, taip pat Paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST) ir Natura 2000 ekologiniam tinklui.

Keletame sklypo vietų išskirtos kertinės miško buveinės – šarmingos žemapelkės, sausieji viržynai, Europos Bendrijos svarbos buveinės, žolių turtingi eglynai ir aliuviniai miškai, Lietuvai svarbi prioritetinė buveinė.

Daliai pušyno 130–140 metų, eglyno – apie 120 metų. Mokslininkų teigimu, brandus medynas su negyva (gyvastinga) mediena praturtins genių gausą bei įvairovę vietovėje.

Miške gausi sporinių induočių flora, pirminės apžiūros metu užfiksuotos šešios paparčių rūšys, griovoje pastebėti ir paparčių gametofitai. O kadangi valda prieina prie Nemuno, vieta svarbi ūdrai, bebrui, kitame krante perinčiam jūriniam ereliui.

Fondo mokslininkai apskaičiavo, kad šis išsaugotas miško plotas sugeria apie 13 tonų CO2e per metus bei „užrakina“ maždaug 836 tonas anglies.

Išsaugoti miškai padeda kovoti su klimato krizės padariniais

Praėjusių metų gruodį Monrealyje, Kanadoje, vykusiame Jungtinių Tautų susitikime COP15 buvo siekiama, kol nevėlu, pasiekti reikšmingų susitarimų dėl gamtos gelbėjimo ir iki 2030 m. apsaugoti bent 30 % planetos.

Pasauliniu mastu vis daugiau verslų imasi aplinkosauginių iniciatyvų, daugiausia dėmesio skirdami ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) mažinimui – net 83 % „Fortune 500“ įmonių fokusuojasi į klimato kaitą.

Tuo tarpu biologinės įvairovės išsaugojimą, kaip prioritetą, kol kas savo veikloje įvardina vos 5 % verslų.

Tačiau, anot fondo bendraįkūrėjo režisieriaus Mindaugo Survilos, būtent verslo pagalba galima pasiekti didelį, realų teigiamą pokytį, siekiant stabdyti biologinės įvairovės, senųjų miškų ir natūralių ekosistemų nykimą, dirvožemio, taip pat vandens ir oro taršą.

„Tendencijos palaipsniui kinta į gera ir verslai vis dažniau renkasi prisijungti prie iniciatyvų, skatinančių ilgalaikį aplinkosauginį poveikį.

Tai gali itin reikšmingai prisidėti prie planetos gamtos pusiausvyros atstatymo – tiek keisdamas savo veiklos modelį tvaresniu, tiek įsitraukdamas į aplinkosaugos iniciatyvas, verslas turi galią atnešti realių visuminių, holistinių ir ilgalaikių apčiuopiamų pokyčių ir globaliai, ir lokaliai. Išsaugoti gamtos lopinėliai – tai ne tik konkretūs miškai, bet ir juose esančios buveinės – namai tūkstančiams ten gyvenančių rūšių“, – pasakojo M. Survila.

Kodėl svarbu pirmiausia išsaugoti, ką dar turime

Fondo bendraįkūrėjo teigimu, net trečdalį klimato kaitos poveikio švelninimo tikslų galima pasiekti sustabdžius miškų nykimą, išsaugant bei atkuriant juos, kadangi senieji regiono miškai yra vienas iš pagrindinių ŠESD sugėrėjų ir augmenijoje bei ypač dirvožemyje „užrakintos“ anglies šaltinių.

Būtent įvairiaamžiai, įvairiarūšiai natūralūs miškai sudaro atsparumo gamtos stichijoms – sausroms, potvyniams, liūtims, audroms, dirvožemio erozijai – pagrindą.

„Didelę biologinę įvairovę turintys miškai ir aplinka yra daug atsparesni ligoms ar invazinėms rūšims. Dažnai vis dar primirštama vieno svarbiausių planetos elementų – dirvožemio sveikata.

Išsaugant ir neliečiant, išlaikoma jo sudėtis, struktūra, maistinės medžiagos ir derlingumas, atsparumas gamtos stichijoms, gausi biologinė įvairovė, jau sukaupta anglis ir užtikrinama vandens kokybė, – teigė M. Survila.

– Todėl vis dažnėjančios miškų atsodinimo iniciatyvos, nors ir sveikintinos, negali pakeisti platesnį ir ilgalaikiškesnį poveikį ekosistemoms turinčių natūralių senųjų miškų išsaugojimo. Pirma būtina išsaugoti tai, ką turime – sengirėms ir bioįvairovei išnykus, jų atkurti gali būti nebeįmanoma.“

Senųjų miškų išsaugojimas reikalauja didelių finansinių išteklių, nes siekama išpirkti žemės sklypus, kad jie būtų apsaugoti nuo neigiamos žmogaus veiklos. Būtent verslo įsitraukimas finansiškai įgalina mokslo, gamtosaugos ekspertus nuveikti daug daugiau ir sukurti geresnę ateitį būsimoms kartoms.

Banko prisidėjimas prie aplinkosaugos iniciatyvų finansavimo suprantamas kaip strategiškas veiksmas, svarbus ne tik dėl tokių miško plotų bei biologinės įvairovės išsaugojimo, bet kaip augančio verslų aplinkosauginio sąmoningumo pavyzdys, kai atsirenkami projektai, turintys ilgalaikį poveikį ir edukuojami bei įtraukiami ir įmonės darbuotojai.

„Didžiausią poveikį tvarumo didinimui kuriame suteikdami ilgalaikes paskolas projektams, kurie skatina produktyvumą ir tausoja aplinką.

Visgi tikime, kad kartu su įprastu finansavimu, taip pat svarbu ieškoti ir holistinių priemonių prisidėti prie savo šalių narių aplinkosaugos tikslų, – sakė Luca De Lorenzo, Šiaurės Investicijų Banko tvarumo ir mandato skyriaus vadovas

. – Bendradarbiaudami su „Sengirės fondu“, remiame mokslinius tyrimus, ekosistemines paslaugas, gamtos išsaugojimą ir atkūrimą – visa tai prisideda prie geresnės bioįvairovės būklės mūsų regione.“

APIE SENGIRĖS FONDĄ

„Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius, išskirtinai svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir klimato kaitos pasekmių sumažinimui – sengires, atviras žmonių lankymui. Fondo vizija – Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos, kur visi organizmai – lygiaverčiai ir nė vienas nevadinamas kenkėju.

Fondas inicijuotas po sėkmingos filmo „Sengirė“ premjeros Lietuvoje 2018 m., sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, taip pat nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo.

Įsteigtas 2020 m. sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja virš 57 ha miškų – būsimų sengirių. Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas.