Senovės romėnų medicina: unikalus radinys Turkijoje atskleidė itin neįprastus gydymo būdus

Vakarų Turkijoje esančiame senoviniame Pergame, viename iš kapų, buvo aptiktas nedidelis stiklinis buteliukas, paprastai naudotas kvepalams, aliejams ar vaistams. Jame rasta tamsiai rudų dribsnių, kurie, kaip praneša „The Independent“, buvo identifikuoti kaip žmogaus ekskrementai.

Tyrimo rezultatai ir sudėtis

Nauja analizė rodo, kad šis neįprastas mišinys buvo sumaišytas su čiobreliais, greičiausiai siekiant užmaskuoti stiprų kvapą. Tikėtina, kad šis preparatas buvo naudojamas uždegimams ar infekcijoms gydyti.

Mokslininkai flakono turinį analizavo naudodami dujų chromatografiją-masių spektrometriją – metodiką, leidžiančią nustatyti organinius junginius.

Likučiuose rasti du junginiai – koprostanolis ir 24-etilkoprostanolis – yra gerai žinomi biologiniai žymenys, susiję su fekalinėmis medžiagomis.

Jų santykis mokslininkams nurodė, kad radinys yra būtent žmogaus kilmės.

Taip pat identifikuotas karvakrolis – aromatinis junginis, esantis tokiose žolėse kaip čiobreliai.

Istorinis kontekstas ir Galeno įtaka

Pergamas 2–3 amžiuje po Kr. buvo pagrindinis Romos medicinos centras. Jis glaudžiai susijęs su garsiuoju gydytoju Galenu, kurio darbai šimtmečius formavo Europos medicinos praktiką. Antikos šaltiniuose aprašoma daugybė vaistų, pagamintų žmogaus ir gyvūnų ekskrementų pagrindu. Jie buvo naudojami infekcijoms, uždegimams ir reprodukciniams sutrikimams gydyti.

Pats Galenas rašė apie vaikų ekskrementų terapinę vertę, pabrėždamas, kad vaikas turi laikytis tam tikros dietos. Tačiau iki šiol trūko fizinių įrodymų, kad tokie vaistai iš tiesų buvo vartojami.

„Senovės gydytojai suvokė, kad pacientai gali bjaurėtis nemalonaus kvapo gydymu, todėl rekomendavo tokias medžiagas maišyti su aromatinėmis žolelėmis, vynu arba actu“, – teigiama leidinyje.

Mokslininkų teigimu, šis atradimas yra pirmasis tiesioginis cheminis įrodymas apie medicininį fekalijų naudojimą graikų-romėnų antikos laikais. Medicinos istorikei ir klinikinei aromaterapeutei Ranai Babac Celebi šie rezultatai buvo netikėti, nes iš pradžių ji ieškojo romėniškų kvepalų.

Pasak jos, susidurti su receptūra, kurią ji žinojo iš senovinių medicinos tekstų ir kuri taip tiksliai atsispindėjo cheminiuose likučiuose, buvo patirtis, kurią sunku apibūdinti žodžiais.