Mūsų protėviai tikėjo, kad kiekvienas augalas turi didelę galią, galinčią paveikti žmones. Todėl jie atidžiai rinkdavosi medžius ir krūmus, kuriuos sodindavo šalia savo namų. Juk yra tokių, kurie gali įnešti daug problemų ir rūpesčių į namo gyventojų gyvenimą.
Kokio krūmo negalima sodinti prie namų ir kodėl: liaudies ženklai
Tai šeivamedis. Šis augalas nuo seno laikomas pavojingu, tarsi prakeiktu, todėl gana dažnai vadinamas „velnio uoga“. Mūsų protėviai tikėjo, kad šis augalas priklauso nešvarioms jėgoms, ir vadino jį „mirties medžiu“.
Buvo tikima, kad šeivamedžio uogą užaugino pats velnias, o paskui joje apsigyveno. Todėl žmonės niekada nekirsdavo šeivamedžių, net jei jie augo. Nes buvo įsitikinę, kad velnias už tai atkeršys.
Šeivamedžio uogos niekada nebuvo nešamos į namus, nes mūsų protėviai tikėjo, kad namuose, kuriuose jis stovės, būtinai atsitiks kas nors blogo. Šio krūmo neaugindavo ir kieme, nes jis buvo laikomas blogu ženklu. O jei atsisėsi ar atsigulsi pailsėti šalia šeivamedžio uogos, gali prisišaukti sau ligų ir bėdų.
Taip pat yra įdomus prietaras, susijęs su šeivamedžiu: augalas gali „skatinti paleistuvystę“. Tai yra, jei ištvirkavimas „prilips“ prie žmogaus, jis vaikščios aplink šeivamedžio krūmą ir negalės rasti kelio namo.
Taip pat buvo tikima, kad po šeivamedžio krūmu galima rasti velnio lobių - aukso ir brangakmenių. Tačiau ryte brangenybės pavirsdavo į skeveldras ir mėšlą - taip nešvarusis tyčiodavosi iš tų, kurie ieškodavo jo lobių.
Šeivamedis taip pat dažnai būdavo magiškų ritualų atributas. Kad žmogus greičiau pasveiktų, raganiai po krūmu pilstydavo vandenį, kuriame maudydavo ligonį. Buvo tikima, kad tada ligą nuims nešvari jėga arba piktoji dvasia.
Pasak liaudies sakmių, sodinti šeivamedžius šalia namų nėra geriausia idėja, nes toks sprendimas namo gyventojams gali atnešti daug problemų.
Šaltinis: tsn.ua

Rašyti komentarą