Barselonos Josepo Carreraso leukemijos tyrimų instituto mokslininkai išanalizavo moters kraują, seiles bei kitus mėginius. Paaiškėjo, kad M. Branjas pasižymėjo itin žemu uždegiminių procesų lygiu, stipria širdies ir kraujagyslių sistema bei atspariu žarnyno mikrobiomu. Tyrėjų teigimu, unikalus genominis profilis saugojo ją nuo su amžiumi susijusios organizmo degradacijos.
Vienas įdomiausių atradimų – moters telomeros. Tai apsauginiai chromosomų galai, kurie senstant paprastai trumpėja. Nors M. Branjas telomeros buvo pastebimai trumpos (kas paprastai laikoma rizikos ženklu), ji niekada nesirgo vėžiu. Mokslininkai kelia hipotezę, kad trumpos telomeros jos atveju galėjo atlikti apsauginę funkciją, ribodamos nekontroliuojamą ląstelių augimą.
Tyrėjai pabrėžia, kad ilgaamžiškumą lėmė ne tik genai, bet ir Viduržemio jūros dieta bei aktyvus socialinis gyvenimas. Nors superilgaamžiai, sulaukiantys 110 metų, sudaro tik mažą dalį visuomenės, šis atvejis įrodo, kad gili senatvė nebūtinai reiškia prastą sveikatą. Mokslininkai tikisi, kad šie duomenys padės kurti naujas terapijas, skirtas ligų prevencijai ir sveiko gyvenimo trukmės ilginimui.

Rašyti komentarą