Pasipiktino išmaniųjų skaitiklių savitarna: neaišku, kas vyksta su duomenimis

Skirtingi metų laikai – skirtingi elektros vartojimo įpročiai: kaip taupyti elektrą vasarą?

Vasara su ilgesnėmis ir šviesesnėmis dienomis yra metas, kuomet daugelis gyventojų tikisi sumažinti elektros energijos vartojimą ir taip sutaupyti, tačiau kartais šie lūkesčiai nepasitvirtina. 

Kaip reikėtų vartoti elektrą šiltuoju metų laiku, kad laukiamas sutaupymas nevirstų didesnėmis sąskaitomis, pataria ekspertai.

„Įprastai daugiau elektros suvartojama žiemą, kai dienos tamsesnės ir šaltesnės, tačiau savų niuansų turi ir vasara, mat tuomet kartu su kylančia oro temperatūra auga ir poreikis vėsinti patalpas.

Bendrai esame pastebėję, kad jei oro temperatūra vasarą keletą dienų iš eilės būna 25 laipsniai ar daugiau, elektros vartojimas kai kuriuose namų ūkiuose ima augti.

Todėl gyventojai šiltuoju metų laiku neturėtų atsipalaiduoti, o norėdami gauti mažesnes sąskaitas už elektrą, atkreipti dėmesį į tai, kokie prietaisai ar įpročiai jas augina“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

Kokie prietaisai vasarą naudoja daugiausia elektros?

Norint sumažinti elektros energijos suvartojimą, pašnekovas pirmiausia pataria optimizuoti prietaisų, kuriems reikia daugiausia elektros, naudojimą.

Vienas tokių prietaisų, kuriam vasaros karščiai – pats darbymetis, yra oro kondicionierius.

Per valandą nedidelio galingumo oro kondicionierius gali sunaudoti nuo 1 kilovatvalandės (kWh) elektros energijos, o galingesni – ir kelis kartus daugiau.

„Oro kondicionieriaus darbo intensyvumas ir jo sunaudojamas elektros kiekis priklauso nuo to, kokį skirtumą tarp lauko ir vidaus oro temperatūros norite palaikyti.

Kuo mažesnis šis skirtumas, tuo mažesnės bus ir sąskaitos už vėsinimą. Yra paskaičiuota, kad žemiausia riba, kurią palaikant patalpose oro kondicionieriai dirba efektyviai ir ekonomiškai, yra 23–24 laipsniai. Išeinant iš namų, galima nustatyti dar kiek aukštesnę temperatūrą arba iš viso išjungti oro kondicionierių“, – sako ekspertas.

Į pagalbą oro kondicionieriui galima pasitelkti ir ventiliatorius. Nors patys dirbdami oro jie nevėsina, tik judina, tačiau būtent judantis oras sukuria didesnės vėsumos efektą, todėl naudojant ventiliatorių ir oro kondicionierių kartu pastarojo temperatūrą galima nustatyti keliais laipsniais aukštesnę, išlaikant tą patį komforto lygį.

Kitas daug elektros sunaudojantis įrenginys yra elektrinis vandens šildytuvas. Jo temperatūrą vasaros sezono metu rekomenduojama keliais laipsniais pamažinti, o išvykstant iš namų kelioms dienoms ar ilgesniam laikui, ir visai išjungti.

Venkite papildomos šilumos

Papildomi šilumos šaltiniai gali atrodyti niekuo neprisidedantys prie didesnio elektros suvartojimo, tačiau yra ne visai taip.

Pavyzdžiui, gamindami maistą orkaitėje įkaitinate patalpas, tada smarkiau dirba oro kondicionierius, jungiate ventiliatorių.

Tas pats yra su saule – nors jos šviesa kambariuose reikalinga, tačiau pro langus patenka ir šiluma, kuri labai stipriai kelia patalpų temperatūrą.

„Yra paskaičiuota, kad naudojant orkaitę ir viryklę, virtuvės patalpos temperatūra gali pakilti net 10-čia laipsnių.

Tad jei maistą norite tiesiog pašildyti, naudokite mikrobangų krosnelę, taip dar ir sutaupysite elektros energijos, nes mikrobangų krosnelės sunaudoja maždaug trečdalį orkaitės sunaudojamos energijos kiekio“, – aiškina M. Kavaliauskas.

Taip pat atviras langas į pietų pusę, kad ir koks gražus vaizdas už jo būtų, karščiausiu paros metu (maždaug nuo 12 iki 16 val.) plieskiant saulei turėtų būti uždengtas užuolaidomis ar žaliuzėmis.

Pašnekovas primena, kad šiluma į kambarius patenka ir per pravertus ar atidarytus langus, terasų ar balkonų duris, todėl dienos metu jų geriau neatidarinėti: „Lauko šiluma kelia patalpos temperatūrą, tuomet ją norisi mažinti, jungiant oro kondicionierių ar ventiliatorių, o realiai tiesiog bandome vėsinti lauko orą“.

Tinkamiausias metas įdarbinti saulę

Vis dėlto saulę vasarą galima ir įdarbinti, jos šiluma net pakeičiant kai kuriuos buities prietaisus, pavyzdžiui, drabužių džiovyklę, kuri priskiriama prie daug elektros energijos naudojančių įrenginių.

„Skaičiuojama, kad skalbinių džiovyklė sunaudoja maždaug 6 proc. visos namuose suvartojamos energijos. Vasarą skalbiniai puikiausiai išdžiūva lauke, tad jei tik turite galimybių – balkoną ar kiemelį – džiovinkite juos natūraliu būdu.

Taip ir sutaupysite elektros energijos, ir išvengsite papildomos džiovyklių sugeneruotos šilumos, keliančios temperatūrą namuose. Jei vis tik naudosite džiovyklę, atminkite, kad ji veiks efektyviau, jei reguliariai valysite jos pūkų filtrą“, – sako ekspertas.

Turintys saulės elektrines saulę gali įdarbinti ir elektros gamybai, vartodami ją momentiškai – tuo metu, kai ji yra gaminama, t. y., dieną. Tokiu atveju elektra tampa praktiškai nemokama ir tai smarkiai sumažina sąskaitas. Tad vertėtų dienos metu jungti skalbykles, indaploves, krauti elektromobilius, mobiliuosius telefonus.

Kad skaitiklis nesisuktų išvykus atostogauti

Vasara yra atostogų metas daugeliui mūsų, tačiau išvykus atostogauti namuose likę prietaisai dažnai neatostogauja, o palikti įjungti ar veikdami budėjimo režimu naudoja elektrą ir suka skaitiklius.

Pasak pašnekovo, išvykstant iš namų ilgesniam laikui, rekomenduojama išjungti ne tik oro kondicionierių, vandens šildytuvą ar šilumos siurblį, bet ir įsitikinti, kad visi elektrą naudojantys prietaisai, įskaitant kompiuterius, televizorius, žaidimų konsoles, kavos virimo aparatus, skrudintuvus, mikrobangų krosneles, yra atjungti nuo elektros tinklo, o ne palikti veikti budėjimo režimu.

„Kiekvienuose namuose rastume iki dešimties prietaisų, įjungtų į rozetę, bet nenaudojamų, o veikiančių budėjimo režimu, dėl ko jie ir toliau naudoja elektrą. Ši fantomine arba „vampyrine“ dar vadinama energija gali sudaryti 10–15 proc. visos prietaisų sunaudojamos elektros energijos jiems veikiant.

Reikėtų nepamiršti išjungti ne tik elektros prietaisus, bet ir internetinio ryšio įrangą, kurios dažnai neišjungiame išvažiuodami iš namų“, – pataria M. Kavaliauskas.

Taip pat patariama patikrinti paliekamus veikiančius prietaisus, kurių išjungti negalima – šaldytuvus ir šaldiklius – ar nėra galimybės pamažinti jų šaldymo temperatūrą.

Išvykstant ilgesniam laikui rekomenduojama įvertinti, ar šaldytuvas nepaliekamas veikti pusiau tuščias – gal vertėtų negendančius produktus, kuriuos iš inercijos laikome šaldytuve, perdėti į spinteles, o pašalinus greitai gendančio maisto likučius šaldytuvą išjungti.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder