Saudo Arabijoje vyras netyčia prarijo automobilio raktelius

Skolų išieškojimo ekspertė: 6 dalykai, kuriuos verta žinoti, kad automobilio pirkimas neapkarstų

(1)

„Regitros“ duomenimis, šių metų rugsėjį pirmą kartą Lietuvoje buvo įregistruoti 12466 naudoti ir 2242 nauji asmeninėms reikmėms skirti lengvieji automobiliai, o iš viso per šiuos metus Lietuvoje buvo registruota daugiau nei 132 tūkst. lengvųjų transporto priemonių.

Kai, atrodo, automobilių pasiūla rinkoje tokia beribė, išsirinkti norimą neturėtų būti sunku, tačiau nuotolinės skolų valdymo ir registravimo platformos „www.eskolos.lt“ projekto vadovės Ritos Stakionės praktika sako ką kita – kuo didesnė pasiūla, tuo daugiau šansų, kad nesąžiningi pardavėjai bandys pasinaudoti pirkėjų patiklumu ir atsikratyti naudotu automobiliu su paslėptais defektais. Taigi, ką daryti, kad taip nenutiktų? 

Pirkėjai kenčia ne tik dėl sukčių išmonės, bet ir dėl savo aplaidumo 

„Automobilių „mados“ Lietuvoje nesikeičia – ir toliau populiariausia dėvėto automobilio markė yra VOLKSWAGEN bei BMW, o nauja transporto priemonė – TOYOTA.

Kaip ir neslūgsta dyzelinu varomų automobilių poreikis. Visgi,  viena pagrindinių naudotų automobilių rinkos problemų ta, kad dauguma nori kokybiško automobilio, kuris būtų pigus.

Tačiau ne veltui yra patarlė, kad nemokamas sūris yra tik pelėkautuose, todėl ir iš pirmo žvilgsnio kaina bei techniniais parametrais viliojantis automobilis gali slėpti ne vieną rimtą defektą.

Jeigu pirkėjas neatsižvelgia į įvairias rekomendacijas ar bent į savo nuojautą, gali nutikti taip, kad su automobiliu gaus ir įvairių problemų bei išlaidų paketą.

Ir ne visada kaltas tik pardavėjas – mūsų praktika rodo, kad kartais dėl savo bėdų pirkėjai gali kaltinti tik patys save“, – sako R. Stakionė,  

Pasak jos, dažniausiai pasitaikančias problemas galima suskirstyti į 6 kategorijas.  

1.     Paslėpti defektai. Ilgiau pavažinėjus paaiškėja, kad nėra katalizatoriaus, vėliau atsiranda įvairūs važiuoklės ar variklio defektai, stabdžių aušinimo sistemos gedimai ir pan.

Bėda ta, kad dažnai pardavėjai dėl to kaltės neprisiima, nes dauguma defektų pasireiškia praėjus tam tikram laikui po automobilio įsigijimo: pvz., automatinės pavarų dėžės defektas įprastai paaiškėja tik po poros mėnesių, o variklio – pakeitus pastarojo alyvą, kuri turėjo variklio pažeidimus maskuojančių priedų. 

„Žinoma, ne visi turi mechaniko sugebėjimų ir tam būtinų žinių, tačiau įsigyjant dėvėtą transporto priemonę, ją reikėtų iš pradžių parodyti šios srities specialistui ir tokių „siurprizų“ neliks.

Pamenu vieną mūsų kliento atvejį, kai, nusipirkęs automobilį, jis juo nuvažiavo gal 50–100 km ir automobilis sugedo.

Nors perkant automobilį pardavėjas tikino, kad automobilis neturi jokių trūkumų, nuvykus į autoservisą, buvo nustatytas variklio gedimas, kurio remonto kaina viršija automobilio įsigijimo kainą.

Taip pirkėjas liko ir be pinigų, ir be automobilio, nes važinėti juo jau negalėjo, o remontui lėšų nebeliko“, – pirkėjų apdairumą skatina nuotolinio skolų išieškojimų platformos vadovė.  

2.     Suklastota automobilio rida. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenimis, 2022 m. buvo užfiksuoti 6697 automobilių ridos neatitikimo atvejai, iš jų daugiau nei 3 tūkst. rida buvo atsukta daugiau nei 50 tūkst. km. 

Kadangi „gera“ rida lemia 15–20 proc. kainos,nenuostabu, kad, kuo senesnis automobilis, tuo didesnė tikimybė, kad jo rida bus suklastota, todėl dažniausiai klastojami senesnių nei 20 metų automobilių nuvažiuoto atstumo rodmenys.

Tačiau ši lazda turi ir kitą galą – įsigijus automobilį su klaidinga rida, ne tik teks jį dažniau remontuoti, bet netrukus tokio automobilio nebebus galima naudoti išvis.

Dabar, atliekant automobilio techninę apžiūrą, suklastota rida žymima kaip nedidelis trūkumas, tačiau po dviejų metų dėl suklastotos ridos toks automobilis gali „nepraeiti” techninės apžiūros.

Kadangi Lietuvoje faktiniai automobilio ridos duomenys yra fiksuojami techninių apžiūrų metu, šiuos duomenis galima pasitikrinti Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos interneto svetainėje.  

3.     Tinkamai neįvertinama automobilio būklė. „Kita dažna problema, su kuria susiduria pretenziją mūsų platformoje užpildę žmonės – priverstinės remonto išlaidos, kurios yra didesnės nei paties automobilio kaina.

Taip nutinka todėl, kad dažnai pirkimo metu automobilis apžiūrimas tik vizualiai, todėl tam tikri trūkumai lieka nepastebėti arba į juos numojama ranka, nes norisi įsigyti kuo pigiau.

Jeigu akivaizdžiai matosi, kad automobilis yra apleistas, reiškia, į jį investuoti norint naudoti teks kur kas daugiau nei perkant brangesnį, bet techniškai tvarkingą automobilį“, – pataria R. Stakionė. 

4.     Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma mažesnė nei faktinė transporto priemonės kaina. 

Kai sutartyje nurodoma mažesnė automobilio kaina, o skirtumas sumokamas grynais, yra itin dažna mokesčių vengimo schema, tačiau retas taip pasielgęs pagalvoja, kad taip prisiima riziką, jog, kilus ginčui, jam bus grąžinta tik ta suma, kuri nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Nebent pavyktų įrodyti kitaip.

Nepatikrinama, ar automobilis neturi apribojimų. „Tenka išgirsti nemažai atvejų, kai laimingas naujas automobilio savininkas tik po laiko sužino, kad jo transporto priemonei taikomas areštas arba jis yra įkeistas.

Dar blogiau, jeigu vėliau ne pačiu maloniausiu būdu tenka sužinoti, kad automobilis yra vogtas ir nelegaliai atvežtas į Lietuvą – taip prarandamas ne tik ką tik įsigytas  turtas, bet ir tenka minti policijos slenkstį.

Patarimas paprastas – prieš pirkdami automobilį, jį patikrinkite per „Regitros“ paieškos sistemą – ar perkamas automobilis turi savininko deklaravimo kodą (SDK) ir neturi apribojimų bei Policijos departamento duomenų bazėje – dėl automobilio legalumo.

Taip  būsite tikri, kad neįsigyjate katės maiše“, – apie sunkumus, su kuriais susiduria į „www.eskolos.lt“ besikreipiantys žmonės, pasakoja R. Stakionė.

Neišsaugomi su automobilio pirkimu susiję dokumentai. Tokiu atveju kažką įrodyti yra labai sunku.  

Kokius namų darbus reikia atlikti, nenorint likti apgautu? 

„Renkantis automobilį, kritinis mąstymas turėtų įsijungti jau nuo pirmos minutės, kai atsidarote skelbimų portalus internete.

Būtent čia turite atlikti pirmuosius namų darbus – išsisaugoti patikusio automobilio skelbimą, kuriame matytųsi automobilio pavadinimas, portalas, kur jis yra patalpintas, automobilio aprašymas, kaina ir pardavėjo kontaktai.

Tai prilyginama dokumentui, kuris, iškilus poreikiui, patvirtins jūsų reikalavimų teisėtumą, todėl, pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, reikėtų duoti pardavėjui pasirašyti ir ant šio skelbimo nuotraukos – taip jis garantuos, kad pasirašoma sutartis yra būtent apie šį automobilį ir tokius jo techninius parametrus.

Atsiradus paslėptiems defektams, šis dokumentas bus vienas iš argumentų, kad skelbime tai nebuvo paminėta, todėl tikėtina, kad pardavėjas ketino jus apgauti“, – pataria  R. Stakionė.  

Jeigu automobilis buvo parduotas kaip neturintis trūkumų ir netrukus sugedo dėl kokio nors esminio defekto, reikėtų iškart apie tai informuoti pardavėją ir pakviesti kartu su jumis nuvykti į autoservisą, kuriame gedimas bus įvertintas.  

„Gavus defektą įrodantį dokumentą su preliminariais jo atstatymo kaštais, galima pardavėjui teikti pretenziją ir šią sumą reikalauti apmokėti, taip pat galima prašyti tokią sumą sugrąžinti iš sumokėtos sumos už automobilį arba nutraukti sutartį ir susigrąžinti visą sumokėtą sumą.

Jeigu pardavėjas su bet kuriuo iš šių pasiūlymų nesutinka, galima kreiptis į teisininkus, kad šie suformuotų pretenziją teismui, o galima užpildyti paraišką tam skirtose skolų išieškojimo svetainėse, kad būtent šioje srityje besispecializuojantys profesionalai imtų spręsti jūsų problemą.  

Pavyzdžiui, besikreipusieji į www.eskolos.lt, iš nesąžiningų pardavėjų dėl automobilio remonto išlaidų kompensavimo išreikalauja labai įvairių sumų – nuo 300 iki 5 tūkst. Eur, o pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir reikalavimo grąžinti sumokėtus pinigus atveju – nuo 1500 iki 20 tūkst. Eur. 

Nepamirškite, kad Civilinis kodeksas garantuoja, jog pretenzijas dėl defekto galima reikšti net du metus nuo automobilio įsigijimo. 

Kitas svarbus aspektas – iš pat pradžių pasirengti korektišką lietuvišką pirkimo-pardavimo sutartį, ne taip vadinamą „kauferį“, kurioje būtina nurodyti tikrąją transporto priemonės kainą.

Jeigu mokama grynais, reikėtų raštu fiksuoti pinigų perdavimo faktą, t. y., pasirašyti atskirą pinigų perdavimo–priėmimo kvitą arba toje pačioje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjo parašu patvirtinti, kad jis grynuosius pinigus gavo.

Jeigu ateityje kiltų problemų dėl automobilio defektų ar poreikis šios sutarties nutraukimui, tiksli nurodyta suma leis susigrąžinti sumokėtus pinigus.  

Sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, turi būti nurodomi šie duomenys: automobilio markė, pavadinimas, identifikavimo numeris, rida (odometro duomenys), ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, eismo ar kiti įvykiai, kuriuose šis automobilis buvo apgadintas per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininku, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose ši transporto priemonė buvo apgadinta.  

Taip pat sutartyje turi būti nurodyti šie transporto priemonės trūkumai, jeigu jų yra: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizacijos įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų bei dujų išmetimo sistemos gedimai.

Ir nepamirškite patikrinti pardavėjo asmens dokumento, kad vėliau nepaaiškėtų, jog sutartį sudarėte su neegzistuojančiu ar su automobiliu nieko bendro neturinčiu asmeniu“, – apie detalių sutartyje svarbą pasakoja R. Stakionė. 

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder