Iš tiesų serenčių sodinimas lysvėse gali suteikti tam tikrą apsaugos lygį, tačiau jis nėra itin reikšmingas, pažymi leidinys The Spruce. Kenkėjų ekspertas Juanas Rezkas, išbandęs serenčius daugybėje skirtingų sodo įrengimo variantų, sako: „Nors serenčiai iš tiesų turi kenkėjus atbaidantį poveikį, jų nauda dažnai yra neteisingai suprantama.“
Jis teigia, kad mažame plote serenčiai gali atbaidyti kai kuriuos kenkėjus, tačiau visame sode šis poveikis yra minimalus.
Kodėl serenčiai „neveikia“?
Serenčiai turi stiprų aromatą, kuris atbaido kenkėjus. Tačiau sodininkė Nicola Carpenter teigia: „Prieš antžeminius kenkėjus, pavyzdžiui, amarus ar vabalus, serenčių kvapas nėra pakankamai stiprus, kad juos laikytų toli nuo sodo.“
Rezkas taip pat pritaria, kad geriausiu atveju serenčiai gali šiek tiek atbaidyti vabzdžius labai mažose teritorijose, tačiau jie vis tiek nepajėgia sulaikyti didesnių kenkėjų, pavyzdžiui, vabalų ar vikšrų.
Kaip juos padaryti veiksmingesnius?
Nors serenčiai nėra idealus sprendimas kenkėjams atbaidyti, jų veiksmingumą galima šiek tiek padidinti:
sodinti juos tankiau;
naudoti kartu su kitomis apsaugos priemonėmis.
Serenčius reikėtų laikyti tik vienu iš apsaugos „sluoksnių“, o ne vieninteliu sprendimu.
Sodininkai pabrėžia: geriau juos auginti dėl grožio, o ne dėl visiškos apsaugos nuo kenkėjų.
Kada ir kaip sodinti serenčius?
Serenčius galima sodinti pavasarį, kai nebėra šalnų ir žemė pakankamai įšilusi. Juos galima sodinti ir iki vasaros vidurio.
Kai kurie sodininkai sėja sėklas tiesiai į dirvą, tačiau greitesniam ir tvirtesniam augimui rekomenduojama sodinti daigus.
Kur jie geriausiai auga?
Serenčiai geriausiai auga saulėtose vietose ir gerai pakelia karštį bei sausras. Jie netinka pavėsiui, nes ten prasčiau žydi ir didėja miltligės rizika.
Nors jie gali augti beveik bet kokioje dirvoje, geriausiai jaučiasi vidutiniškai derlingoje, gerai drenuotoje žemėje. Juos galima auginti lysvėse, pakeltose lysvėse ir vazonuose.
Rašyti komentarą