Braškės žydi, bet uogų nėra: 8 pagrindinės priežastys ir jų sprendimas

1. Apdulkinimo trūkumas arba jo nebuvimas

Jei žydėjimo metu vyrauja šalti, lietingi orai, vabzdžiai apdulkintojai (bitės, kamanės) tiesiog neatskrenda. Žiedadulkės tampa sunkios, lipnios, neišbyra iš dulkių maišelių, todėl apdulkinimas neįvyksta. Tai ypač dažnai nutinka, kai vėsūs ir balti orai laikosi visą savaitę.

Kai kurios senos veislės turi vienalyčius piestelinius žiedus, o tai reiškia, kad jos negali apsidulkinti pačios. Joms būtinai reikalingi kitų veislių augalai apdulkintojai.

Norint ištaisyti situaciją, žiedus galima nupurkšti saldžiu vandeniu (1 valgomasis šaukštas cukraus 1 litrui vandens arba 2 šaukštai medaus 5 litrams vandens), kad pritrauktumėte bites. Šalia lysvės verta pasodinti medingųjų augalų – medetkų, rugiagėlių, geranijų, šalavijų ar mėtų. Savidulkėms veislėms yra tik viena išeitis – lysvėje pasodinti kelis krūmus kitos veislės apdulkintojos.

2. Perteklinis tręšimas azotu („nutukimas“)

Braškių krūmai atrodo prabangiai: didžiuliai, ryškiai žali lapai, stori stiebai, daug pumpurų ir žiedų. Tačiau užuomazgos nesiformuoja, o jei ir pasirodo, uogos būna smulkios ir neskanios. Tai klasikinė problema – per didelio azoto kiekio rezultatas. Taip nutinka, jei žydėjimo laikotarpiu naudojamos šviežios azoto trąšos.

Mėšlas, paukščių mėšlas ir karbamidas braškėms reikalingi tik ankstyvą pavasarį, kad užaugtų žalioji masė. Kai tik prasideda žydėjimas, visas maitinimas turi būti nukreiptas į fosforą ir kalį.

Situaciją galima ištaisyti taip: nutraukti bet kokį tręšimą azotu ir pereiti prie fosforo ir kalio trąšų (kalio sulfato, superfosfato, kalio monofosfato). Jei renkatės ekologinę žemdirbystę ir nemėgstate naudoti mineralinių trąšų, naudokite granuliuotus medžio pelenus ir skystą kalio lignohumatą. Taip pat naudinga krūmus per lapus nupurkšti boro rūgštimi (2 g 10 litrų vandens), tai skatina žydėjimą ir vaisių mezgimąsi. Atsigavimas užtruks – gali būti, kad šių metų derlius bus skurdus, tačiau kitą sezoną braškės vėl normaliai derės.

3. Piktžolinės veislės („tušti žiedai“)

Žiedų daug, krūmai atrodo stiprūs, tačiau uogų nėra arba jos smulkios, kreivos ir neskanios. Tai pati dažniausia tuščių žiedų priežastis braškyne.

Piktžolinės veislės išoriškai labai panašios į kultūrines braškes, tačiau uogų neduoda arba jų derlius būna prastų skonio savybių. Tuo pat metu jos aktyviai plečiasi, leidžia daug ūsų ir palaipsniui išstumia normalius, derlingus krūmus.

Kaip kovoti? Atidžiai apžiūrėkite kiekvieną žiedą. Gerame žiede yra ir kuokeliai su dulkinėmis, ir piestelės. Jei kuokelių nėra arba jie neturi dulkinių – šis žiedas niekada neduos uogų. Visus krūmus su piktžolinių veislių požymiais reikia negailestingai išrauti ir sudeginti. Naujus augalus verta pirkti tik patikimuose medelynuose, kad į savo sklypą neįsineštumėte nepageidaujamų veislių.

4. Per giliai pasodinta arba apnuoginta augimo viršūnėlė („šerdis“)

Jei braškės „šerdis“ (augimo viršūnėlė, iš kurios auga lapai) yra per giliai žemėje, ji šunta, pūva ir žiedų nebus. Jei, priešingai, ji iškilusi virš paviršiaus, šaknys apsinuogina, džiūsta, augalas silpsta, žiedkočiai tampa trumpi, o užuomazgos nesiformuoja.

Kaip ištaisyti? Per giliai pasodintus krūmus reikia atsargiai kilstelėti: purenti dirvą aplinkui ir šiek tiek atitraukti žemę nuo augimo viršūnėlės. Jei „šerdis“ apsinuoginusi, ją reikia atsargiai apberti derlinga žeme, sumaišyta su humusu, ir palaistyti. Ideali „šerdies“ padėtis – viename lygyje su dirvos paviršiumi.

5. Netinkamas dirvožemio rūgštingumas

Požymiai: braškės atrodo sveikos, bet auga lėtai, lapai blyškūs, žydėjimas skurdus, užuomazgų beveik nėra. Dažnai taip nutinka sklypuose, kur anksčiau augo spygliuočiai augalai. Braškės teikia pirmenybę silpnai rūgščioms arba neutralioms dirvoms, kurių pH yra 5,5–6,5. Per rūgščioje dirvoje jos negali įsisavinti fosforo ir kalio, kurie yra atsakingi už žydėjimą ir derėjimą.

Rūgštingumui nustatyti galima naudoti specialias testų sistemas – tai prieinamas ir patikimas būdas patikrinti dirvožemį. Jei dirva per rūgšti, ją reikia kalkinti: rudenį įterpiama dolomitmilčių (300–500 g 1 kvadratiniam metrui) arba pelenų (200–300 g 1 kvadratiniam metrui).

6. Žiedų pažeidimas per šalnas

Žiedlapiai sveiki, žiedas išsiskleidęs, tačiau jo viduriukas juodas ir nudžiūvęs. Uogų nėra, nors pats krūmas atrodo visiškai sveikas. Tai pavasarinių šalnų žydėjimo metu pasekmė. Esant -1…-2 laipsnių temperatūrai, jautri piestelė žūsta, o žiedlapiai lieka nepažeisti, todėl pažeidimas pastebimas ne iš karto. Nuo šalnų ypač kenčia pirmieji, patys didžiausi žiedai ant centrinio stiebo.

Kaip sumažinti nuostolius: nakčiai lysvę pridenkite agrotekstile, ypač jei sinoptikai prognozuoja šalnas. Pažeistus žiedus verta pašalinti – jie jau neduos uogų, bet eikvos augalo jėgas. Po šalnų naudinga braškes nupurkšti augimo stimuliatoriais, taip pat patręšti kalio trąšomis per lapus. Gerą efektą duoda tręšimas aminorūgštimis – tai skatina augalo atsigavimą, didina užuomazgų skaičių ir gerina uogų kokybę.

7. Žiedgraužio pažeidimai

Pumpurai neišsiskleidžia, džiūsta ir nukrenta, žiedkočiai pakąsti prie pagrindo, ant žiedlapių matomi pažeidimų pėdsakai. Tai avietinio žiedgraužio darbas. Kenkėjo patelė deda kiaušinėlius į braškių pumpurus, o lervos išgraužia žiedo vidų. Vienas vabalas gali sunaikinti iki 50 žiedų, o tai reiškia – ir visą derlių.

Kaip kovoti? Iki žydėjimo (pumpurų susidarymo fazėje) krūmai apdorojami insekticidais. Žydėjimo metu cheminių priemonių naudoti negalima, tačiau galima pasitelkti liaudiškus metodus: 150–200 g česnako užpilti 10 litrų vandens, leisti pastovėti ir nupurkšti krūmus, arba paruošti garstyčių tirpalą (1 valgomasis šaukštas sausų garstyčių 500 ml šilto vandens, palaikyti 2 dienas, praskiesti santykiu 1:1 ir nupurkšti).

Taip pat puikiai veikia kaimynystė su svogūnais ir česnakais – jų kvapas atbaido šį kenkėją.

8. Krūmų senėjimas ir virusinės ligos

Žiedų mažai, žiedkočiai trumpi, uogos smulkios, deformuotos ir neskanios. Krūmai atrodo silpni, lapai smulkėja, ūsų beveik nėra. Senesnis nei 4–5 metų braškynas natūraliai sensta ir nustoja derėti. Taip pat krūmus gali pažeisti virusinės ligos (krūmiškumas, mozaika, nematodos) – tokių augalų išgydyti jau neįmanoma. Virusinės ligos dažniausiai plinta su augalų sultimis per nešvarius įrankius ir užkrėstus daigus.

Ką daryti? Kas 3–4 metus visiškai atnaujinti braškyną naujais daigais, paimtais nuo sveikų, derlingų augalų. Visą seną braškyną išrauti ir sudeginti, veislės neatnaujinti per savo pačių surinktas sėklas. Sergančius krūmus su virusų požymiais būtina šalinti ir sudeginti, nepaliekant jų sklype.

Pašalinę šias problemas ir teisingai suorganizavę braškių priežiūrą, sulauksite gausaus ir skanaus derliaus. Svarbiausia šiame darbe – sistemingas požiūris ir savalaikė profilaktika, o ne kova su jau kilusia problema.