Apkaupimas padidina gumbų skaičių ir dydį. Tikslas - padidinti apatinį dirvos sluoksnį, kuriame sulaikoma drėgmė. Sulaikyta drėgmė stabilizuoja dirvos temperatūrą. Tai reiškia, kad kuo storesnis dirvožemio sluoksnis virš šaknų sistemos, tuo geriau sulaikoma drėgmė ir tuo mažiau svyruoja temperatūra.
Uždengdami dirvožemį, jį išpurename, o tai praturtina dirvą deguonimi ir skatina gumbų augimą.
Iš žemės kyšančios bulvės šviesoje tampa žalios ir netinkamos naudoti. Apkaupimas apsaugo bulvių gumbus nuo pažaliavimo.
Dirvos sluoksnis po kaupimo taip pat apsaugo gumbus nuo grybinių ligų.
Apkaupimas padeda kovoti su piktžolėmis.
Kada apkaupiamos bulvės, pirmasis apkaupimas
Bulvių apkaupimo laikas priklauso nuo regiono, oro sąlygų ir bulvių veislės.
Pirmą kartą bulves reikėtų apkaupti, kai bulvių kerai pasiekia 7-10 cm aukštį. Antrasis bulvių apkaupimas pageidautinas po dviejų savaičių, kai bulvių stiebai pasiekia 30 cm aukštį. Trečiasis apkaupimas atliekamas dar po mėnesio. Baigti bulvių apkaupimą reikėtų prieš prasidedant krūmų žydėjimui.
Kaip ir ką apkaupti bulves
Bulves geriau apkaupti drėgnoje žemėje po lietaus arba bent jau po laistymo, nes po to geriau auga šoniniai ūgliai, ant kurių formuojasi gumbai. Kiekvieno apkaupimo metu ant krūmo supilkite 5-10 cm dirvožemio.
Bulves galima apkaupti rankiniu būdu paprastu kastuvu, kauptuku. Šis procesas yra gana imlus darbui.
Brangiausiai kainuoja perkasimas kultivatoriaus pagalba. Tai gana brangus būdas, be to, naudojant elektrinį kultivatorių reikia aiškiai laikytis atstumo tarp bulvių eilių ir galima traumuoti šakniavaisius.
Apkaupimui galite naudoti rankinį apkaupimo aparatą, priešingai nei motorizuotas blokas, šis metodas yra daug pigesnis.
Bulvėms apkaupti taip pat plačiai naudojami mechaniniai ir automatiniai kultivatoriai.
Bulvių arimas yra bene seniausias metodas. Plūgą gali traukti žmonės, arkliai arba motorinis kultivatorius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą