Jei Visvaldas Matijošaitis būtų pasiūlęs Kaune statyti paminklą Vytautui Landsbergiui

Kai dabar pavartau istorijos vadovėlius arba paskaitau viešojoje erdvėje šiandieninės valdančiosios daugumos mums formuojamas praeities versijas, pradedu abejoti, ar tikrai kalbame apie tuos pačius dalykus.

Gal tuo metu vyko ir kiti, taip pat vadinami įvykiai, kuriems vadovavo ir sprendimus priiminėjo visai kiti žmonės negu mačiau aš?

Visada žinojau, kad pirmuoju po atkurtos nepriklausomybės Lietuvos prezidentu buvo tautos visuotiniuose rinkimuose išrinktas Algirdas Brazauskas.

Dabartinė „trijų mergelių“ valdančioji koalicija LR Seime savo balsavimu nusprendė, kad pirmuoju šalies vadovu, konservatorių valia, turi būti paskelbtas šios partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Na ir kas, kad jis bandęs dalyvauti prezidento rinkimuose 1997 m. net nepateko į antrąjį turą, bet anūkas Gabrielius žino geriau.

Arba kaip jo nemėgstami rusai sako: „ja načalnik, ty dūrak“, t. y. aš viršininkas, o jūs – kvailiai.

Atrodytų, nieko tokio, kad, praėjus penkiolikai metų po pirmojo mūsų šalies vadovo mirties, laikinosios sostinės meras pasiūlė A. Brazausko atminimą įamžinti paminklu Kaune.

Kalbėtis apie tautos atminties įamžinimą Vilniuje, kuriam pastaruoju metu, mano manymu, vadovauja liberalų-konservatorių klounai, būtų beprasmiška.

Netikit?

Nieko neparašiau, tik Algirdo Brazausko pavardę save vadinančio mūsų elito lūpose sukeičiau su Vytauto Landsbergio.

„Labai gaila, kad tokio lygio diskusijas kažkas sugeba įsukti ir tada visa Lietuva diskutuoja, ar istorinės prezidentūros kiemelyje reikia paminklo V. Landsbergiui.

Istorinės prezidentūros kiemelyje paminklo neturėtų būti vien dėl to, kad tai yra istorinė prezidentūra, kuri kalba apie Lietuvos tarpukario istoriją“, - kalbėjo Ingrida Šimonytė.

Be to, pasak Premjerės, turėtų praeiti ilgesnis laiko tarpas, kad galėtume vertinti žmones, kurie yra netolimi mūsų praeities dalyviai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen apsiribojo kritikuodama ne pačią Kauno mero iniciatyvą statyti paminklą V. Landsbergiui, o jo pasiūlytą paminklo vietą.

„Savivaldybės prerogatyva spręsti apie tai, ką ir kaip nori įamžinti, tik vieta V. Landsbergio paminklui turi būti parinkta tinkama.

O ši, akivaizdu, tokia nėra“, - sakė ji žurnalistams.

Kauno merui atsakė kultūros ministras Simonas Kairys: jis kategoriškai nesutiko su idėja statyti paminklą V. Landsbergiui istorinės prezidentūros kiemelyje ir paragino ieškoti jam kitos vietos.

„Istorinės prezidentūros kiemelyje paminklo buvusiam prezidentui V. Landsbergiui nebus. Kauno savivaldybės pateikti argumentai, švelniai tariant, šauna pro šalį.

Šio kiemelio idėja aiški – tai pagarbos atidavimas tarpukario prezidentams“, - savo „Facebook“ paskyroje driokstelėjo ministras.

Kauno miesto savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Paulius Lukoševičius pareiškė, kad konservatoriai priešinsis šiai iniciatyvai. „Ši žinia buvo kaip žaibas iš giedro dangaus.

Tai, veikiausiai, mero vienasmenis sprendimas“, - sakė politikas „Eltai“, pabrėžęs, kad, jo asmenine nuomone, V. Landsbergis niekaip nėra susijęs su Kaunu.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis Seimo narys Kęstutis Masiulis, paklaustas apie Kauno mero iniciatyvą pagerbti V. Landsbergio ryšį su miestu, atsakė, kad, išgirdęs šią naujieną, nusišypsojo sau į ūsą.

„Manau, kad kitas V. Matijošaičio žingsnis turėtų būti Kauno pervadinimas į Landsbergkogradą“.

K. Masiulis sakė visiškai atmetantis paminklo V. Landsbergiui statybos Kaune idėją: „Tai būtų dar vieno „balvono“ pastatymas.

Šiaip Kaunas galėtų visą jų grupę susivežti.

Man rodos, šitas miestas „grūtėja“ labai stipriai“. Jį stebino ir paminklui statyti siūloma vieta: „Na, paminklas V. Landsbergiui tikrai labai derėtų prie paminklo tautininkui Antanui Smetonai.

Šiaip siūlyčiau apsvarstyti ne mažesnio nei 25 m monumento ant Kauno hidroelektrinės variantą, kad ant delno galėtų sraigtasparniai nusileisti ar balionai kilti.

Atrodo, kad V. Matijošaičiui kartais ima ir pritrūksta vaizduotės“, - ironizavo K. Masiulis.

P.S. „Delfi“ paskelbė, kad desovietizacijos komisija svarsto, ar galima Kaune statyti paminklą Vytautui Landsbergiui, kadangi jis tarybiniais laikais yra dirbęs marksizmo-leninizmo katedros dėstytoju.

Tai subjektyvi nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Už šioje rubrikoje publikuojamas medžiagas atsako autoriai