Laikas sėti pomidorus

Reikia saulės

Pomidorai turi vieną ypatybę: kuo vėliau pasėjami pomidorai, tuo trumpesnis jų vegetacijos periodas. Šie augalai jaučia dienos trukmę: kai dienos ilgesnės, pomidorai skuba nokinti vaisius. Buvo atliktas eksperimentas: pomidorai pasėti į šiltnamį vasarą, birželio 6-ąją, o rugpjūčio pradžioje sulaukta visaverčių vaisių. Vegetacijos periodas sutrumpėjo beveik perpus! Nieko nepaprasto.

Augalai subręsta tada, kai sukaupia pakankamai saulės energijos. Kuo šilčiau, tuo greičiau jie vystosi, o kuo šviesiau – tuo produktyvesnė fotosintezė. Viską Žemėje lemia saulė! Jei tiksliai žinote, kad pavasaris bus saulėtas, sėkite anksčiau. Bet ar įmanoma tai nuspėti?

Kovo mėnesį daigai auga daug greičiau nei vasarį. Ir taip iki vasaros: kuo vėliau jie pasėjami, tuo labiau skuba. Augalai reaguoja į dienos ilgumą, todėl perdėtas skubėjimas naudos neduoda. Tačiau labai susivėlinti irgi nereikėtų. Nėra prasmės pomidorus sėti sausio ar net vasario mėnesį: dienos labai trumpos, mažai saulės spindulių, todėl augalai kankinasi, ištįsta, sumenksta. Optimalus sėjos laikas – kai pakanka šviesos.

Pomidorų sėją galite pradėti ir vasario mėnesį, jei augančius daigus papildomai apšviesite, o vėliau auginsite šildomame šiltnamyje. Dirbtinį apšvietimą įjungti svarbu apsiniaukusiomis dienomis ir vakarais. Jei lempas laikysite įjungtas 14 val. per parą, žiedinius pumpurus pomidorai sukraus po 4–5 savaičių. O jei dirbtinė šviesa degs visą parą, šis laikas sutrumpės iki 2–3 savaičių. Žinoma, būtina palaikyti ir tinkamą temperatūrą.

Tačiau geriausia namuose (ant palangių) pomidorus sėti kovo viduryje ar balandžio pradžioje. Net gegužę lauke pasėti pomidorai spėja užauginti šiokį tokį derlių.

Prieš sodinant

Prieš sodinant reikia išsiaiškinti, ar sėklos daigios. Paruoškite 5 proc. druskos tirpalo ir suberkite į jį sėklas. Po 1,5–2 min. visos daigios sėklos nuskęs. Plaukiojančių druskos tirpalo paviršiuje sėti neverta.

Dažnai siūloma sėklas bent savaitę grūdinti – dieną sudrėkintas laikyti kambario temperatūroje, o nakčiai padėti į šaldytuvą. Tačiau to daryti neverta: juk sėsite kambario temperatūroje, o vėliau daigus išnešite į šiltnamį, tad grūdinimas praras prasmę. Kas kita, jei sėklas sėsite tiesiai į gruntą. Geriausias pagalbininkas – fosforas. Jis labiausiai „grūdina“ sėklas.

Paruoškite 20 proc. paprasto superfosfato arba 7 proc. dvigubojo superfosfato tirpalo ir 6 val. jame mirkykite sėklas. Vėliau jas perplaukite tekančiu vandeniu.

Jei turite savo pomidorų sėklų ir jas laikote hermetiškoje pakuotėje (suvyniotas į foliją ar uždarytas stiklainiuose), jos bus daigios iki 11 metų. Nehermetiškai saugomos sėklos yra daigios 3–5 metus. Stambiavaisių pomidorų sėklos stambesnės, o smulkiavaisių – smulkesnės.

Dar vienas sėklų apdorojimo prieš sėją būdas – džiovinimas. Jos keletą kartų sudrėkinamos ir išdžiovinamos, neleidžiant sudygti. Taip sėklos „energetiškai įsisiūbuoja“. Daigumas nuo to nesikeičia, bet gemalai sustiprėja ir paspartėja jų vystymasis.

Daiginimas

Pomidorai sudygsta maždaug po savaitės. Dygimas paankstės, jei sėklos bus brinkinamos. Daigai išauga per 60–70 dienų. Jei norima ir vėlyvesnio pomidorų derliaus, juos rekomenduojama sėti keletą kartų.

Vasario viduryje, pabaigoje ir kovo pradžioje gerai sėti vidutinio ankstyvumo ar vidutinio vėlyvumo veislių pomidorus, auginamus stikliniuose ar storesne polietileno plėvele dengtuose šildomuose šiltnamiuose. Jei pomidorai augs visai nešildomuose plėvele dengtuose šiltnamiuose, juos sėkite vėliau – antrojoje kovo pusėje. Vėliausiai pomidorus galima sėti balandžio pradžioje. Saldžiąsias paprikas reikia sėti iki pirmojo kovo dešimtadienio.

Sėklos sėjamos į kambario temperatūros kompostą ar specialiai daigams skirtą substratą. Vieni naudoja dėžutes, kiti renkasi presuotų durpių tabletes. Jos patogios, nes vėliau daigus galima perkelti į didesnius indus nepažeidžiant šaknų. Į nedideles dėžutes pasėtos šiltnaminės daržovės neužima daug vietos, tačiau sudygsta tankiai, todėl daigeliai, konkuruodami tarpusavyje, labai greitai ima tįsti.

Temperatūra

Kol sudygs pasėtų pomidorų daigai, dėžutes reikia laikyti šiltai – 20–25 laipsnių temperatūroje. Iš pradžių sėklas galima pridengti plėvele, o sudygus ją nuimti. Tinkamos sąlygos daigams auginti yra specialiose daigyklose, kurių galima įsigyti visose sodininkams skirtose parduotuvėse.

Prasikalusius daigelius naudinga 5–7 dienas palaikyti vėsiau (dieną – 13–16, naktį – 8–10 laipsnių temperatūroje). Vėsesnėje patalpoje pristabdomas jų augimas, sustiprėja šaknys, daigai užsigrūdina. Vėliau juos galima laikyti šiltesnėje patalpoje. Rekomenduojama temperatūra dieną – 20–22 laipsniai, naktį – 15–17 laipsnių. Esant dideliam dienos ir nakties temperatūros skirtumui greičiau auga vegetatyvinė daigų masė, vėliau formuojasi žiedai.

Mėgėjai, auginantys daigus kambariuose ant palangių, temperatūrą gali reguliuoti tik praverdami langus. Todėl reikia pasirūpinti, kad augalams nepakenktų skersvėjis, nes tada jie, kaip ir bet kuris kitas gyvas organizmas, gali susirgti.

Pomidorų daigai pikiuojami, kai išauga pirmieji tikrieji lapeliai. Čia svarbu nepavėluoti, nes iš peraugusių daigelių neužauga kokybiški augalai. Dėžutėse sudygusius daigelius iš vakaro reikia palaistyti. Persodinant atrenkami didžiausi, stipriausi daigai, jie atsargiai išimami iš dėžučių. 1/3 šaknelių nugnybiama, kad geriau vystytųsi smulkios šaknelės.

Daigai sodinami į pagaliuku padarytas duobutes, prie šaknų atsargiai prispaudžiama žemė. Pikuojant tarp augalų paliekama 8–10 cm, tarp eilučių – 10–12 cm. Augalus galima iškart sodinti į vazonėlius, kuriuose jie augs, kol bus pasodinti į nuolatinę augimo vietą šiltnamyje.

Būtina patręšti

Pomidorų daigai sodinami giliau, nei augo dėžutėje, durpių tabletėse ar daigykloje. Augalams išdygus ir ūgtelėjus reikia kartkartėmis papildomai užberti žemių.

Pirmosiomis dienomis po pikavimo augalai laikomi žemesnėje temperatūroje. Saulėtomis dienomis būtina reguliuoti patalpos oro temperatūrą, nes daigai, gaudami daug šviesos ir šilumos, ima tįsti. Laistoma rytais ir tik šiltu vandeniu.

Specialiai daigams paruoštuose durpių substratuose maisto medžiagų jiems augti pakanka. Jei vis dėlto daigai silpnai auga, po 8–10 dienų neprošal būtų patręšti kompleksinėmis trąšomis.

Substrato paruošimas

Kartais daržininkai klaidų padaro iš įsitikinimo, kad kuo daugiau, tuo geriau. Tai pasakytina ir apie substratą, kai jį stengiamasi paruošti kuo riebesnį: žemė imama iš mėšlu tręštų lysvių, komposto dėžių. Tai – didelė klaida!

Viršutiniame sluoksnyje gausu infekcijos šaltinių, o daigeliai labai jautrūs, ypač perlaisčius. Be to, dėl azoto pertekliaus pomidorai labai ištįsta ir susilpnėja. Dar vienas taškas pernelyg derlingos žemės nenaudai – ji greitai pasidengia pelėsiu.

Antra – tręšimas. Gana dažnai gruntas pertręšiamas, daigai persisotina. Tai gali turėti sunkių padarinių. Truputį per mažai paliejai, ir druskų koncentracija mažame inde viršija bet kokias padorumo ribas. Šaknys negali siurbti vandens, ir daigai žūva. Taip pat svarbu neperlaistyti – tuoj pradės pūti šaknys. Taigi, daigų negalima pertręšti ir auginti pernelyg derlingoje dirvoje.

Daigams ruoškite tokį mišinį: 1 dalis durpių, 1 dalis velėninės žemės, 3 dalys puvinio (komposto) ir 0,5 dalies upės smėlio. Kibirą šio mišinio pagerinkite stikline medžio pelenų ir valgomuoju šaukštu superfosfato – jis labai svarbus daigams. Smėlis būtinas. Jis pagerina ne tik mišinio purumą ir drenažą, bet ir šiluminę varžą, o silicis – viena pagrindinių augalo statybinių medžiagų. Nerekomenduojama į mišinį dėti šviežių pjuvenų – daigams jos gali turėti neigiamą poveikį.

Patarimai sėjai

Sodinimui įsigykite praktiškas talpas – paprikoms ir pomidorams sodinti ir daiginti labiausiai tinka plastikinės arba durpinės dėžutės. Jas prižiūrėti lengviau nei krūvą atskirų indelių.

Atsakingai išsirinkite sėklas – prieš sėją apgalvokite, kokias sėklas pirksite, nes nuo to priklausys sėjos darbai ir augalų derlius.

Laikykitės sėjos instrukcijų – tam, kad sėklos gerai sudygtų, būtina laikytis sėjimo instrukcijos, nurodytos ant sėklų pakuotės. Neeksperimentuokite, jei nežinote, kad tai tikrai pasiteisins.

Persodinimas į šiltnamį

Pomidorus persodinti į šiltnamį galima tuomet, kai vidutinė paros temperatūra 4–5 dienas būna aukštesnė nei 8 laipsnių. Sulaukę tokių dienų, daigus drąsiai galite sodinti į nešildomą šiltnamį – pomidorų daigai pradės augti. Tačiau atminkite: jei oro temperatūra žemesnė, pomidorų daigai iš lėto pradės mirti.

Atkreipkite dėmesį, kad kuo didesnis polietilenu uždengtas plotas, tuo mažiau įtakos augalų likimui turi šalnos, tad į šiltnamį juos galima sodinti anksčiau, o į inspektus – vėliau.

Prieš persodinimą daigus reikėtų palaipsniui pratinti prie naujų sąlygų. Grūdinti reikia 3–4 dienas. Pirmą dieną augalus į lauką ar šiltnamį reikėtų išnešti trumpam, vos 10–15 min., antrą dieną – 30–45 min., trečią – 1,5–2 val., o vėliau – jau ir pusdieniui. Svarbu, kad pomidorai būtų ne vėjuotoje vietoje ar, dar blogiau – skersvėjyje. Po grūdinimo pomidorų ūgliai nebijo saulės, ištveria temperatūros svyravimus.

Pomidorus sodinti reikėtų anksti ryte arba vakare, jau leidžiantis saulei. Kai kurie daržininkai prieš sodinimą rekomenduoja daigo šaknis pamerkti į skystą molio tyrę. Šią tyrę paruoškite taip: gerai sumaišykite 1 dalį molio, 1 dalį rauginto mėšlo ir 10 dalių vandens. Teigiama, jog molio tyrėje nemirkyti daigai greitai vysta, prigyja po ilgesnio laiko.

Duobes reikėtų daryti pailgas ir negilias. Labai naudinga ant dugno padėti nedidelę šiaudų pynę, išmirkytą vandenyje ar trąšų tirpale. Peraugusius daigus į duobes guldykite viršūnėmis į šiaurę – jos geriau išsitiesia į pietų pusę, į saulę. Viršūnių į viršų neužlenkite, nes jos lengvai lūžta.

Jei duobutės buvo blogai sudrėkintos, persodinti daigai gali pradėti vysti. Taip pat daigai gali pradėti vysti, jei plikos šaknys per ilgai buvo ore.

Prieš sodinimą dirvos negalima tręšti šviežiu mėšlu, nes nuo jo nuvysta pomidorų lapai, o pats augalas gali net numirti. Taip atsitinka todėl, jog augalas per šaknis apsinuodija šviežiame mėšle esančiu amoniaku. Atminkite, jog pomidorams tinka tik perpuvęs mėšlas.