Nepraleiskite progos: sėkite gėles gruodį ir mėgaukitės ankstyvu žydėjimu gegužę

Vienamečių gėlių pasirinkimas

Pirmiausia prieš žiemą verta sėti bajores: ji lengvai toleruoja šaltį, nereikalauja sudėtingos priežiūros ir po sėkmingo sezono dažnai pasisėja savaime. Šiuolaikiniai mišiniai duoda ne tik įprastas mėlynas, bet ir baltas, rožines, violetines spalvas, todėl tinka tiek mišrioms lysvėms, tiek neformaliems „kaimiškiems“ gėlynams.

Šalia bajorės gerai auga vienametė astra, kurią daugelis sodininkų sėja prieš žiemą specialiai, kad augalai taptų atsparesni fuzariozei ir pražystų porą savaičių anksčiau. Svarbi sąlyga – saulėta ir nešlapia vieta, kurioje neužsilaikytų tirpsmo vanduo.

Kosmėja tradiciškai laikoma „tinginių“ variantu: ji lengvai dauginasi savaime pasisėdama, o sėti ją į įšalusią žemę yra visiškai natūralu. Geram rezultatui jai svarbu tik daug saulės ir puri dirva, o perteklinis tręšimas, ypač azotinėmis trąšomis, duoda gausią žalią masę, žymiai sumažinant žiedų skaičių.

Neįprastų augalų mėgėjams verta atkreipti dėmesį į kleomę su jos egzotiškais žiedynais: ankstyva sėja duoda ištvermingesnius krūmus su vešliomis žiedų kekėmis. Vietą jai geriausia rinktis atvirą ir maistingą, kad krūmai neištįstų ir nevirstų nuo vėjo.

Daugiametės gėlės

Iš daugiamečių gėlių priešžieminei sėjai dažniausiai pasirenkama Varpotoji veronika, kuri lengvai prigyja įvairiose dirvose ir gerai toleruoja sėją tiesiai į įšalusią žemę, jei iš anksto padaromos negilios vagelės. Pavasarį tokios sėjos paprastai būna per tankios, todėl nereikalingi daigai būtinai pašalinami, paliekant tarp augalų 20–40 centimetrų, kad krūmai galėtų normaliai vystytis ir nepūti.

Gerą rezultatą duoda ir daugiametis linas: jo šalčiui atsparias sėklas galima paskleisti net ant pirmo sniego ir šiek tiek įterpti grėbliu. Regionuose, kur užsitęsia drėgnas ruduo, yra iššutimo rizika, todėl svarbu neskubėti, kol gruntas galutinai neatvės.

Greitam dirvos padengimui pavasarį tinka vaisutis ir daugiamečiai serenčiai. Vaisučiai formuojančios tankų rožinį ar baltą kilimą, ramiai žiemoja atvirame grunte ir jau geguže suformuoja tankų kilimą alpinariumuose ar palei takus. Daugiamečiai serenčiai jautresni drėgmei: juos geriau sėti iki nuolatinių šalčių arba naudoti konteinerinę sėją su žiemojimu vėsioje, bet apsaugotoje patalpoje, pavyzdžiui, šaltoje verandoje, kad sėklos nesupūtų.

Pentinius ir laburalia suteikia žieminiams augalams vertikalumo ir aromato. Aukštas pentinius pasižymi geru atsparumu šalčiui, tačiau sodininkams verta atsižvelgti į tai, kad stiprus šaltis gali pakeisti būsimų žiedų atspalvį, padarydamas juos ryškesnius arba šiek tiek paslinkdamas toną, lyginant su motininiu krūmu.

Loburalia po ankstyvos sėjos duoda kompaktiškus, užgrūdintus augalus su ilgu ir gausiu žydėjimu, o sėkloms apsaugoti ir drėgmei išsaugoti sėją geriausia iškart uždengti plonu durpių arba perpuvusio mėšlo sluoksniu – taip padidėja dygimo procentas ir sumažėja plutos susidarymo rizika dirvos paviršiuje.

Priešžieminė šių dešimties kultūrų sėja leidžia pavasarį sutikti su jau suformuotu gėlynu, o ne su plikomis lysvėmis ir daigų dėžutėmis ant palangės.