Šis nuostabus daugiametis sukurs jūsų sode gėlių kilimą: nereiklus ir atsparus šalčiui

Kodėl sodininkai renkasi uolaskalę

Arendso uolaskalė yra daugiametis visžalis augalas, kurį XX a. pradžioje išvedė vokiečių selekcininkas Georgas Arendsas. Garsiojo medelyno „Arends-Maubach“ įkūrėjas dirbo kurdamas įvairių rūšių uolaskalių sodo hibridus, ir rezultatas pranoko visus lūkesčius.

Šiuolaikiniai sodininkai vertina šį daugiametį augalą dėl unikalaus savybių derinio. Augalas formuoja tankias skaldytų lapų rozetes, kurios išlieka žalios ištisus metus. Krūmelių aukštis neviršija 10-20 cm, tačiau jie aktyviai plečiasi į šonus, sukurdami ištisinę dangą, primenančią samnas. Nuo gegužės iki birželio uolaskalė pasidengia daugybe smulkių penkialapių žiedų – baltų, rožinių arba purpurinių, priklausomai nuo veislės.

Svarbiausias uolaskalės privalumas – didelis kiliminių daugiamečių augalų atsparumas šalčiui. Augalas ramiai pakelia šaltį iki minus 35 laipsnių be jokios priedangos, todėl tai idealus pasirinkimas vidutinių platumų ir net šiauriniams regionams.

Kur ir kaip teisingai pasodinti

Uolaskalė puikiai jaučiasi pusšešėlyje, nors gali augti ir atviroje saulėje. Ideali vieta – vakariniai arba rytiniai šlaitai, kur augalas apsaugotas nuo vidurdienio kaitros. Dirva turi būti puri ir gerai drenuota – drėgmės stagnacija uolaskalei yra pražūtinga.

Sodindami laikykitės 15-20 cm atstumo tarp daigų. Kiekvienos duobės dugne įberkite saują smulkaus žvyro arba keramzito drenažui. Jei dirva sunki, pridėkite smėlio ir šiek tiek kalkių. Pasodinę augalus palaistykite ir paviršių pamulčiuokite smulkiu žvyru – tai ne tik pabrėš sodinuko dekoratyvumą, bet ir apsaugos nuo piktžolių.

Minimali priežiūra, maksimalus rezultatas

Pagrindinė uolaskalės priežiūros taisyklė – neperlieti. Augalas kur kas geriau pakelia sausrą nei drėgmės perteklių. Laistyti reikia tik užsitęsusios sausros metu ir tai daryti saikingai.

Tręšti reikia minimaliai – pakanka vieną kartą pavasarį pabarstyti kompleksinių mineralinių trąšų. Organinių trąšų, ypač šviežio mėšlo, uolaskalė nemėgsta. Po žydėjimo nupjaukite nužydėjusius žiedkočius – tai skatina naujų daigų susidarymą ir palaiko tvarkingą sodinukų išvaizdą.

Kas 4-5 metus senus kerus patartina atnaujinti, nes laikui bėgant kero centre gali atsirasti tuščių plotų. Augalas lengvai dauginamas dalijant daigus po žydėjimo arba auginiais vasaros metu.

Idėjos kraštovaizdžiui

Arendso uolaskalė yra universali. Ją galima sodinti plyšiuose tarp sodo takų plytelių, kur ji sušvelnins griežtas linijas ir suteiks natūralumo. Akmenynuose ir alpinariumuose miniatiūriniai daigai idealiai dera su akmenimis, sukurdamos kalnų kraštovaizdžio imitaciją.

Augalas puikiai tvirtina dirvą šlaituose, neleisdamas jai nuslinkti. Galite naudoti uolaskalę kaip bordiūrą, apjuosdami gėlynus ar poilsio zoną. O terasai ar balkonui tiks mobilios kompozicijos vazonuose – žydinčios „pagalvės“ sukurs alpių pievų atmosferą.

Arendso uolaskalė – tikras radinys užimtiems sodininkams. Vieną kartą teisingai pasodinę šį augalą, turėsite gražų visžalį kilimą, kuris džiugins gausiu žydėjimu kiekvieną pavasarį be ypatingų jūsų pastangų.