Vienas greitai suteikia pavėsį, kitas gražiai žydi: kokius medžius geriausia sodinti sode

JAV aplinkosaugos institucijos atlikta analizė, apibendrinusi 308 tyrimų rezultatus, parodė, kad žaliąja augmenija apaugusios miestų teritorijos vidutiniškai buvo maždaug 1,6 °C vėsesnės nei vietovės be augmenijos.

Privačiame sklype šis poveikis pirmiausia jaučiamas dėl pavėsio, kurį medis suteikia žemei, sodo takams ir namo sienoms. Tačiau čia slypi svarbus niuansas: gausus pavėsis nebūtinai reiškia, kad po medžio laja bus daugiau drėgmės. Didelis medis sunaudoja labai daug vandens, todėl per sausrą jo šaknys gali pradėti konkuruoti su šalia augančiais augalais ir juos nusilpninti.

Pasodinti medį netoli namo taip pat gali būti naudinga. Vasarą lapuočiai apsaugo fasadą ir langus nuo perkaitimo, o žiemą, numetę lapus, leidžia saulės šviesai laisvai patekti į namus. Didžiausias vėsinantis poveikis pasiekiamas, kai pavėsis krinta ant pietinės ir vakarinės pastato pusės.

Žvelkite ne į sodinuką, o į priekį – dvidešimt metų

Prieš sodinant medį svarbu iš anksto apskaičiuoti atstumą iki namo sienų, tvorų, takų ir elektros oro linijų. Taip pat reikėtų įvertinti lysvių, vaismedžių, uogakrūmių ir saulę mėgstančių gėlių vietą.

Saulės padėtis priklauso nuo metų laiko, todėl vasaros ir žiemos šešėliai gali būti visiškai skirtingi. Medis, kuris birželį maloniai užtemdo terasą, vėliau gali užstoti gyvybiškai svarbią saulės šviesą kitiems sodo augalams.

Ne mažiau svarbi ir požeminė medžio dalis. Kai kurios rūšys išaugina plačiai išsišakojusias paviršines šaknis, dėl kurių po laja tampa itin sunku auginti kitus augalus. Per arti namo pamatų ar trinkelių pasodintas medis ilgainiui taip pat gali juos pažeisti.

Raudonasis klevas auga greitai, tačiau netinka bet kokiam dirvožemiui

Raudonasis klevas (Acer rubrum) – iš rytinės Šiaurės Amerikos kilęs lapuotis, vertinamas dėl gana greito augimo ir ryškios rudeninės lapų spalvos.

Paprastai jis užauga iki 12–18 metrų aukščio, o laja gali išsiplėsti iki 9–15 metrų pločio. Raudonasis klevas auga greičiau nei paprastasis ir cukrinis klevas, tačiau lėčiau nei sidabrinis klevas.

Medžiui labiausiai tinka saulėta arba pusiau pavėsinga vieta. Geriausiai jis jaučiasi šviežioje, drėgnesnėje, šiek tiek rūgščioje dirvoje. Nors raudonasis klevas nėra itin reiklus, šarminėje dirvoje gali sutrikti maistinių medžiagų pasisavinimas ir išsivystyti chlorozė.

Jeigu norite daugiau pavėsio kieme ir turite pakankamai vietos, raudonasis klevas gali būti geras pasirinkimas. Tačiau mažame sode jį sodinti reikėtų tik gerai įvertinus, kokio dydžio medis bus ateityje.

Jo paviršinės ir tankios šaknys stipriai konkuruoja su kitais augalais, augančiais po laja. Be to, per arti takų ar namo pamatų pasodintas medis laikui bėgant gali juos pažeisti.

Japoniška vyšnia: vertinama labiau dėl žiedų nei dėl greito augimo

Renkantis japonišką dekoratyvinę vyšnią (Prunus serrulata), ją vadinti greitai augančiu medžiu reikėtų atsargiai. Tai nėra viena sparčiausiai augančių pavėsį suteikiančių rūšių. Ji dažniausiai pasirenkama dėl įspūdingo pavasarinio žydėjimo ir dekoratyvios lajos, o ne dėl to, kad kuo greičiau suteiktų tankų pavėsį.

Pagrindinė rūšis gali užaugti iki 8–12 metrų, o laja – išsiplėsti daugiau nei 8 metrus. Medžiui reikalinga saulėta vieta ir vidutiniškai derlinga, drėgna, tačiau gerai drenuojama dirva.

Čia ypač svarbu pasirinkti tinkamą veislę, nes dekoratyvinių vyšnių lajos forma gali labai skirtis.

Pavyzdžiui, „Amanogawa“ užauga iki 4–8 metrų aukščio, tačiau jos laja išlieka siaura – vos 2,5–4 metrų pločio. Tuo metu „Shōgetsu“, būdama panašaus aukščio, gali išsiplėsti į plotį net iki 4–8 metrų.

Todėl renkantis medį sodui svarbu galvoti ne tik apie tai, kaip jis atrodo sodinimo dieną. Reikėtų įsivaizduoti, kaip atrodys visas sklypas po 10, 15 ar net 20 metų.