Vyšnios – graikinio riešuto dydžio: paprastas būdas užauginti gerokai didesnes ir saldesnes uogas

O veislė pati paprasčiausia, iš vietinio medelyno. Tiesiog aš atradau vieną būdą, apie kurį sodininkystės centruose dažniausiai tylima. Dabar mano vyšnios – pagrindinė rajono įžymybė. Uogos stambios, sultingos ir saldžios. O paslaptis paprastesnė, nei atrodo.

Kodėl vyšnios smulkėja ir tampa rūgščios?

Dauguma sodininkų galvoja taip: jei vyšnios smulkios, vadinasi, pasitaikė prasta veislė. Reikia išrauti ir sodinti kitą. Nupirksiu „super“ sodinuką – ir bus laimė. Tačiau tiesa ta, kad veislė lemia vos pusę sėkmės. Net ir elitinė vyšnia duos rūgščias smulkias uogas, jei nesuprasite paprastų dalykų.

Kas iš tikrųjų daro įtaką dydžiui:

Sutankėjimas. Medis užaugo kaip džiunglės. Atžalų daug, o jėgų uogoms neužtenka.

Badas. Dirvožemyje trūksta kalio ir fosforo. Azoto yra, o viso kito – nulis.

Perteklinis tręšimas. Permaitinta azotu. Lapija bujoja, o uogos smulkėja.

Drėgmės perteklius. Perlaisčius cukrus praskiedžiamas, atsiranda nemaloni rūgštelė.

Svarbiausias laikas yra pavasaris, kai formuojasi užuomazgos. Jei duosite medžiui tai, ko jam reikia būtent dabar, rezultatas nustebins.

Pagrindinė paslaptis: stiklinė miltelių po medžiu

Esminis momentas – kalio monofosfato naudojimas. Skamba baisiai, bet tai paprastos trąšos, kurios bet kurioje sodo prekių parduotuvėje kainuoja centus.

Kaip tai veikia:

Paimkite vieną stiklinę (apie 200 gramų), ištirpinkite 10 litrų vandens. Šiuo mišiniu laistykite suaugusį medį žydėjimo fazėje arba kai tik pradeda ryškėti užuomazgos.

Kalis ir fosforas lengvai pasisavinama forma pradeda veikti akimirksniu. Kalis gena cukrų į vaisius, fosforas stiprina šaknis. Rezultatas: uogų masė padidėja 20–30 procentų, o skonis tampa švelnesnis ir saldesnis. Papildomai po medžiu galima pabarstyti medžio pelenų. Tai natūralus kalio šaltinis, veikiantis švelniai ir ilgai.

Apie azotą pamirškite iki rudens

Tai svarbus momentas. Vasarą apie azotines trąšas reikia tiesiog pamiršti. Azotas skatina pašėlusį ūglių augimą, tačiau vaisiams nuo to tik blogiau. Visos jėgos atiduodamos lapams, o uogos lieka smulkios ir vandeningos. Jei norite stambių saldžių vyšnių – jokių azotinių papildų po žydėjimo. Visai. Nulis.

Kas dar turi įtakos dydžiui ir skoniui?

Be tręšimo yra dar keli momentai, kuriuos daugelis praleidžia:

Šviesa. Vyšnia mėgsta saulę. Pavėsyje uogos smulkėja ir nesukaupia cukraus. Sodinkite atviroje vietoje.

Formavimas. Vainikas turi būti vėdinamas. Optimalu palikti 3–4 skeletines šakas, visa kita negailestingai išpjauti.

Laistymas. Per karščius laistykite saikingai – apie 20 litrų medžiui kartą per 10 dienų. Be stovinčio vandens, kitaip supus šaknys.

Genėjimas. Nuskynę derlių būtinai atlikite sanitarinį genėjimą. Pašalinkite viską, kas ligota ar sausa.

Specialistų nuomonė

„Net pati perspektyviausia veislė neparodys rezultato be subalansuotos mineralinės mitybos ir azoto kontrolės. Kalis ir fosforas yra stambių bei saldžių vaisių pagrindas.“

„Vaismedžiai jautriai reaguoja į kalio trūkumą būtent vaisių didėjimo periodu. Tuo metu formuojasi minkštimo tankis ir cukringumas.“

Šis metodas turi ir pliusų, ir minusų:

Pliusai: 

Uogos tampa akivaizdžiai stambesnės.    

Minusai:

Būtina griežtai laikytis dozavimo.

Pliusai:

Pagerėja skonis, dingsta rūgštis.   

Minusai:

Netinkamai naudojant galima nudeginti šaknis.

Pliusai:

Medis geriau pakelia sausrą ir temperatūrų svyravimus.   

Minusai: 

Reikės šiek tiek išleisti trąšoms.

Trumpa instrukcija užsiėmusiems

Pasirinkite saulėtą vietą su puria dirva.

Suformuokite vėdinamą vainiką iš 3–4 šakų.

Žydėjimo fazėje ištirpinkite stiklinę kalio monofosfato 10 litrų vandens ir palaistykite.

Pomedį pabarstykite pelenais (po 500 gramų kvadratiniam metrui).

Vasarą nenaudokite jokių azotinių trąšų.

Laistykite saikingai, saugokite nuo vandens sąstovio.

Po derliaus nuėmimo išgenėkite sausas šakas.

Išvada: jokios magijos nėra, yra tik tinkama priežiūra. Išbandykite šį sezoną – ir pamatysite skirtumą patys. Jūsų uogų bus neįmanoma atpažinti!