Sporto prekės – tarp dažniausiai klastojamų: specialistai įspėja dėl rizikų sveikatai

Dažniausiai klastojami drabužiai, avalynė ir žaislai

Tarp dažniausiai Lietuvos muitinės sulaikomų klastočių yra drabužiai, avalynė ir žaislai. Didelę klastočių dalį sudaro padirbtos sporto prekės. 2024 metais Lietuvos muitinė sulaikė daugiau kaip 500 porų sportinės avalynės ir beveik 88 tūkst. vienetų drabužių, daugiausia skirtų sportui ir laisvalaikiui.

Valstybinio patentų biuro direktorė Vita Kiriliauskaitė pabrėžia, kad prekyba suklastotomis prekėmis kenkia ne tik originalių produktų kūrėjams ir pardavėjams.

„Asmenys, perkantys klastotes, kelia riziką savo ar artimųjų sveikatai, nes tokių prekių saugumas nėra kontroliuojamas ir neretai neatitinka nustatytų reikalavimų. Šalies ekonomikai prekyba padirbtomis prekėmis reiškia iškreiptą konkurenciją, prarastas darbo vietas ir nesumokėtus mokesčius“, – sako V. Kiriliauskaitė.

Valstybinis patentų biuras jau ne vienerius metus įgyvendina komunikacijos kampaniją „Renkuosi, kas tikra“, kuria siekiama didinti visuomenės supratimą apie intelektinės nuosavybės apsaugą ir skatinti atsakingą vartojimą – nepirkti padirbtų prekių.

Kampanija vykdoma didžiųjų metų švenčių – išaugusio vartojimo – laikotarpiu, siekiant priminti apie klastočių rizikas bei informuoti kūrėjus apie jų teisių apsaugos galimybes.

Klastotės kelia grėsmę vartotojų saugumui

Specialistai įspėja, kad suklastoti gaminiai gali būti nesaugūs ar net pavojingi gyvybei, nes dažnai nėra aišku, kokiomis sąlygomis ir iš kokių medžiagų jie pagaminti. Klastotės gali būti gaminamos ypač sunkiomis darbo sąlygomis, išnaudojant vaikų darbą trečiosiose šalyse.

Lietuvos muitinės duomenimis, daugiausia klastočių pagaminama Kinijoje, Honkonge ir Turkijoje – būtent iš šių šalių į Lietuvą atkeliauja didžiausi srautai.

Padirbtas prekes į mūsų šalį bandoma įvežti įvairiais keliais – lėktuvais, jūriniais konteineriais, sausumos transportu. Didėjantis internetinės prekybos mastas lemia, kad itin daug padirbtų prekių atkeliauja paštu – dažniausiai tai mažos siuntos, skirtos asmeniniam vartojimui.

Apsauga reikalinga ne tik didelėms įmonėms

Intelektinės nuosavybės pažeidimai griauna sąžiningą konkurenciją ir finansiškai kenkia šalies verslininkams ir kūrėjams. V. Kiriliauskaitės teigimu, intelektinės nuosavybės apsauga turėtų būti svarbi ne tik didelėms įmonėms, bet ir startuoliams, laisvai samdomiems specialistams bei smulkiajam verslui.

Dažnas iš jų vis dar mano, kad intelektinės nuosavybės registravimas yra brangus ir sudėtingas procesas, tačiau tai – mitas.

„Intelektinės nuosavybės apsauga nėra nei brangi, nei sudėtinga. Procedūros supaprastintos, daug ką galima atlikti internetu, o kainos dažnai mažesnės, nei įsivaizduojama. Be to, Valstybinis patentų biuras ir EUIPO teikia nemokamas konsultacijas“, – pabrėžia Valstybinio patentų biuro direktorė.

Daugiau informacijos apie intelektinės nuosavybės apsaugą galima rasti Valstybinio patentų biuro informacinėje svetainėje intelektine.lt.