Trąšų tranzitas, Rusijos įtaka ir paslaptys Seime: Ignas Vėgėlė iškėlė nepatogius klausimus
Užsienio reikalų ministro retorika ir diplomatijos principai
Ignas Vėgėlė išreiškė griežtą kritiką užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio karingiems pareiškimams užsienio žiniasklaidoje, susijusiems su galima karine agresija ar Kaliningrado srities puolimu.
Jo vertinimu, tokie pareiškimai nedera su aukščiausio šalies diplomato pareigomis ir rodo nesupratimą apie diplomatijos esmę.
Buvo pabrėžta, kad Lietuvos nacionalinis interesas yra taika ir saugumas, o ne militaristinės retorikos eskalavimas ar kaimyninių šalių gąsdinimas, ypač kai pati valstybė nesugeba pilnai apsisaugoti.
Pastebėta, kad net ankstesnis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vengdavo tokio lygio tiesmuko karingumo, todėl dabartinio ministro elgesys užsienio žurnalistams sukelia tik pašaipą.
Pasak politiko, tokios provokacijos ne tik neatitinka Lietuvos interesų, bet ir iškart sulaukia neigiamos reakcijos iš Rusijos pareigūnų.
Nukrypimai nuo Vyriausybės programos
Kalbėdamas apie užsienio politiką, Seimo narys akcentavo, kad dabartinis užsienio reikalų ministras nevykdo Vyriausybės programos punktų, kurie koalicinėje sutartyje buvo įrašyti siekiant racionalesnių santykių su kaimyninėmis ir partnerių šalimis:
Santykiai su Kinija: Programoje numatyta atstatyti diplomatinius santykius iki tokio pat lygio, kokį turi kitos Europos Sąjungos šalys.
Nors Seime buvo sukurta laikinoji grupė šiam tikslui įgyvendinti ir pati vyriausybės vadovė Inga Ruginienė pritarė būtinybei atkurti ryšius, ministras viešai pareiškė, kad skubėti nereikia, ir toliau blokuoja bet kokią pažangą.
Laidoje Seimo narys Ignas Vėgėlė išsamiai pakomentavo situaciją dėl Baltarusijos trąšų tranzito per Lietuvą, iškeldamas esmines ekonomines bei geopolitines problemas ir sukritikuodamas užsienio reikalų ministro pareigas einantį Budrį.
Ekonominiai praradimai ir sprendimo neracionalumas
Ignas Vėgėlė pabrėžė, kad sprendimas uždaryti ir blokuoti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą buvo visiškai neracionalus ir atnešė šaliai didžiulius finansinius nuostolius.
Anot jo, Lietuva dėl šio žingsnio prarado „krūvą pinigų“ – pajamas už pervežimą bei įvairias susijusias paslaugas, kurios anksčiau papildydavo šalies biudžetą.
Politikas pažymėjo, kad šį sprendimą priėmė prieš tai buvusi valdančioji konservatorių dauguma, o dabartinis užsienio politikos vykdytojas, užuot ištaisęs klaidą ir atstatęs naudingą tranzitą, griežtai laikosi ankstesnės pozicijos, deda pastangas sankcijoms išlaikyti ir teigia, kad „kol kas nieko nebus“.
Nauda Rusijai ir įtaka pasaulinei rinkai
Didžiausia sprendimo klaida Vėgėlė įvardijo tai, kad uždarius tranzitą per Lietuvą, visos pajamos ir trąšų srautai realiai buvo perleisti Rusijai.
Kadangi Baltarusija eksportuoti trąšas dabar gali tik per Rusijos teritoriją, abi šios šalys kartu pradėjo valdyti ir kontroliuoti netoli trečdalio (beveik 30 proc.) viso pasaulio trąšų rinkos.
Nors pati Rusija gamina trąšas, jos gamybos apimtys nėra tokios didelės kaip Baltarusijos, tačiau perėmusi kontrolę ji įgijo strateginį pranašumą.
Kadangi trąšos yra strateginė prekė, be kurios neįmanoma užauginti maisto produktų, rusai, valdydami trečdalį pasaulio rinkos, dirbtinai užaugino kainas. Pasaulinė kaina pakilo tiek, kad sureagavo ir kiti didieji gamintojai (pavyzdžiui, kanadiečiai), taip pat pakėlę kainas.
Jungtinių Amerikos Valstijų spaudimas ir interesų sutapimas
Jungtinės Amerikos Valstijos puikiai suvokia šio sprendimo nelogiškumą, nes joms pačioms tenka pirkti brangias trąšas iš Kanados. Dėl šios priežasties JAV pradėjo daryti spaudimą Lietuvai, kad ši atpalaiduotų 20 proc. pasaulio rinkos sudarančių trąšų iš Baltarusijos tranzitą.
Amerikos logika paprasta: atvėrus tranzitą, pasaulinės kainos kristų, visi būtų laimingi, o Europos Sąjunga gautų pigesnes trąšas.
Ignas Vėgėlė pasidžiaugė, kad šiuo konkrečiu atveju JAV interesas visiškai sutampa su Lietuvos interesu, nes mūsų valstybei yra naudinga susigrąžinti prarastas tranzito pajamas ir tuo pačiu atriboti Baltarusiją bei Rusiją nuo trečdalio pasaulio trąšų rinkos valdymo.
Užsienio politikos užkulisiai ir tyrimų komisijos duomenų naikinimas
Vėgėlė situaciją aplink trąšų tranzitą tiesiogiai susiejo su šalies vadovo užnugariu, primindamas, kad užsienio reikalų ministras yra prezidento Gitano Nausėdos paskirtas atstovas, vykdantis jo poziciją.
Jis priminė knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašytas diskusijas apie galimas prezidento sąsajas su pagrindiniu baltarusiškų trąšų eksportuotoju Lietuvoje rinkimų kampanijos metu.
Kaip įtartiną užkulisinį žaidimą Seimo narys išskyrė visiškai neseniai Seime pristatytą nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma panaikinti ir sunaikinti visus duomenis, surinktus Seimo laikinosios tyrimo komisijos, tyrusios šį klausimą.
Oficialus argumentas buvo tas, kad komisija neva sudaryta antikonstituciškai, tačiau Vėgėlei kilo klausimas, kokiu tikslu reikia naikinti jau surinktą ir išviešintą medžiagą, jei joje nėra jokių paslapčių.
Seime įvyko unikali politinė intriga, kai konservatoriams pasiūlius duomenų nenaikinti, o juos išlaikyti neribotą laiką ir išviešinti, už tai netikėtai prabalsavo ir socialdemokratai.
Po šio balsavimo projekto teikėjai išsigando, supratę, kad pirminis tikslas – nuslėpti informaciją apie prezidento rėmėjus – žlugo, todėl skubiai paprašė pertraukos ir grąžino projektą svarstyti komitetui.
Vėgėlė reziumavo, kad noras sunaikinti šią informaciją kyla ne iš pačių socialdemokratų, nes apie juos ten nėra jokios medžiagos, o iš siekio pridengti prezidentą ir jo aplinką.
Igoris Udovickis: Leiskite man dar kartą pakartoti
„Belaruskali“ produktų tranzitas per BKT terminalą NIEKADA nebuvo uždraustas ES sankcijomis.
Nes šį tranzitą reglamentuoja 2000 m. balandžio 3 d. pasirašyta „Baltarusijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl Baltarusijos Respublikos prekių tranzito sąlygų, naudojantis Lietuvos Respublikos uostais ir kita transporto infrastruktūra“, kuri įsigaliojo 2001 m. vasario 21 d., taip pat dvi investicijų apsaugos sutartys, pasirašytos tarp Lietuvos ir Baltarusijos Respublikos bei Šveicarijos Konfederacijos.
Visos šios tarptautinės sutartys įsigaliojo prieš Lietuvai įstojant į ES, ir pagal tarptautinę ir ES teisę jokie ES teisiniai dokumentai negali paveikti Lietuvos įsipareigojimų įgyvendinti šiuos tris susitarimus.
Potašas gali būti gabenamas tranzitu per BKT terminalą bet kuriuo metu; visa kita yra tik politinė demagogija.
Šaltinis: OpTV laidos vaizdo įrašas, socialiniai tinklai
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą